Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Artimiausiu metu ketinantys statyti namą ar jau pradėjusieji statybas privalo pasirūpinti ne tik statinio projektu ir visais reikalingais leidimais. Kartu su gyvenamųjų erdvių planavimu apgalvoti reikia ir vandens tiekimo į namą darbus, be to, būtina rasti geriausią nuotekų tvarkymo sprendimą. Lietuvoje individualių namų savininkai dažnai nuotekas tvarko savarankiškai, o toks būdas, specialistų teigimu, palyginti su įrengta centralizuota nuotekų tvarkymo sistema, nėra nei patogesnis, nei pigesnis.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniečiai Rita ir Rolandas Bubneliai prieš kelerius metus persikėlė gyventi į užmiestį, į Vilniaus pašonėje esantį Papiškių kaimą. Šį sprendimą pora priėmė siekdama turėti daugiau erdvės, privatumo, be to, abiem norėjosi daugiau laiko praleisti gamtoje. Nepaisant šių nuosavo namo teikiamų privalumų, gyvenimas už miesto, R. Bubnelio teigimu, turi ir savų minusų.

Neturėjo galimybės prisijungti

„Namo statybas pradėjome prieš šešerius metus. Daugelį dalykų darėme savarankiškai, taigi, rūpinomės ir įsigyto gyvenamojo žemės sklypo infrastruktūra. Kodėl viso to ėmėmės patys? Atsakymas labai paprastas – prieš daugiau nei penkerius metus mūsų gyvenamoje vietoje nebuvo galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio ir centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Tad kartu su kaimynais nusprendėme įsirengti 90 metrų gylio artezinį gręžinį. Iš jo vanduo mums į namus ir yra tiekiamas“, – pasakoja vyras.

Anot R. Bubnelio, jei tuo metu būtų buvusi galimybė prisijungti prie centralizuoto miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos, jie neabejotinai būtų prisijungę. Nebūtų net svarstę kitokių alternatyvų. Deja, tokios galimybės nebuvo ir teko priimti kitokį sprendimą.

„Reikėtų pasidomėti, kaip yra šiuo metu. Spėju, kad jei tokia galimybė ir atsirado, ko gero, ji mums dabar atsieitų nepigiai. Nebent ją iš dalies finansuotų valstybė ar ES. Be to, svarbu nepamiršti ir to fakto, kad mes, vietos gyventojai, jau esame susitvarkę aplinką, nusipirkę įrenginius, o jei jungtumėmės prie miesto vandentiekio, viską reiktų griauti ir statyti iš naujo. Juk visi šie griovimo darbai –papildomos išlaidos“, – pastebi pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Kokių darbų būtina nepamiršti įsirengus savo vandentiekį?

R. Bubnelis neslepia, kad kiekvienas, kuris namuose įsiveda vietinį vandentiekį, susiduria su didesniais ar mažesniais nepatogumais: „Taip, pats vanduo, atmetus gręžinio įrengimo išlaidas, yra pigesnis, tačiau papildomai būtina pasirūpinti vandens filtrais, kurie, beje, užima ne tiek jau ir mažai vietos, be to, pastaruosius privalu reguliariai keisti. Tiek mes patys, tiek kai kurie pažįstami gręžinio vandenį minkštiname specialiomis druskomis, nes jis per kietas, o štai kiti yra priversti spręsti pernelyg geležingo vandens problemą“, – nuosavo vandentiekio priežiūros darbus vardija vyras ir priduria, kad gręžinio vandenį būtina dar ir nuolat tikrinti, mat jis kinta dėl įvairių geologinių aplinkybių.

„Išsamūs vandens tyrimai nėra pigūs, laboratorijoje jie kainuoja apie 130 eurų. O juos rekomenduojama atlikti bent kartą per metus“, – skaičiuoja R. Bubnelis.

Nuotekomis privalu pasirūpinti patiems

Nuotekas Bubnelių šeima taip pat turi tvarkyti savarankiškai.

„Kai statėmės namą, toje vietoje, kur mūsų sklypas, kaip jau ir minėjau, nebuvo galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Taigi, įsidiegėme nuotekų valymo įrenginius patys. Pasirinkome daugiapakopę nuotekų valymo sistemą, kuri, specialistų vertinimu, yra saugi ir nekenkianti aplinkai. Vienintelis šios sistemos minusas tas, kad ja, kaip ir vandentiekiu, privalu rūpintiems patiems. Bent kartą per metus, o kartais ir dažniau kviečiame aptarnaujančią įmonę, kuri išvalo mūsų įrenginius“, – pasakoja pašnekovas.

Vyro teigimu, ši nuotekų sistemų išvalymo paslauga kainuoja apie 100 eurų.

„Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir nedidelė suma, tačiau reikia nepamiršti, kad jokia įranga nėra amžina, be to, gali sugesti. Štai pažįstamui taip ir nutiko – betoniniai žiedai, kuriuose ir yra nuotekų talpos, susmego per giliai į žemę, tad juos teko konstruoti iš naujo. Tokie remonto darbai žmogui atsiėjo apie 500-600 eurų“, – atvirai pasakoja R. Bubnelis.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia reiktų pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti

Į klausimą, ką patartų daryti tiems Vilniaus rajono namų ūkiams, kurių gyvenamosiose teritorijose nėra įrengtų centralizuotų tinklų, „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas atsako, kad Papiškių gyvenvietės, esančioje Zujūnų seniūnijoje, gyventojai kaip fizinių asmenų grupė arba bendrija (jei tokia yra įregistruota) galėtų teikti paraišką infrastruktūros plėtros objektams reitinguoti.

„Plėtrai skirtas investicijas stengiamės panaudoti kuo efektyviau, tad visus su paraiškomis pateiktus projektinius pasiūlymus ar techninius projektus vertiname ir reitinguojame. Atsižvelgiame į prisijungti prie centralizuotos sistemos ketinančių namų ūkių skaičių, tinklų ilgį, taip pat svarbu yra ir tai, kiek reikės įrengti siurblinių. Vėliau su pareiškėjų atstovais yra pasirašomos sutartys – gyventojai įsipareigoja jungtis prie planuojamų nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Sutartis pasirašyti būtina per vienerius metus struktūros įrengimo“, – procesą apibūdina „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

S. Savickas priduria, kad jei objektas patenka į finansuojamų objektų sąrašą, „Vilniaus vandenys“ savo lėšomis įrengia geriamojo vandens tiekimo ir (arba) buitinių nuotekų surinkimo tinklus iki žmonių sklypų ribų. Gyventojams belieka padengti tik įvadų ir (arba) išvadų savo sklypų ribose išlaidas.

„Klientams visada patariame pirmiausia pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti. Gautus prašymus mūsų specialistai atidžiai išanalizuoja, įvertina situaciją ir gyventojams pateikia konkrečias prisijungimo prie centralizuotų tinklų galimybes, kuriose nurodoma, kur yra artimiausi centralizuoti tinklai“, – teigia S. Savickas. Pašnekovas pabrėžia, kad prisijungimo sąlygos yra nemokamos ir atsakymas klientui yra paruošiamas per 10 darbo dienų. Prašymą prisijungimo sąlygoms pateikti galima labai paprastai – pakanka atsidaryti bendrovės interneto tinklalapį ir užpildyti tam tikrą formą.

REKLAMA
REKLAMA

Didina nekilnojamo turto kainą

Papiškių kaimo gyventojas R. Bubnelis, kalbėdamas apie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos privalumus, išskiria ir dar vieną pliusą. Sprendimas prisijungti prie centralizuoto tinklo, jo teigimu, vėliau garantuoja didesnę nekilnojamojo turto kainą. „Tie, kas artimiausiu metu planuoja statybas, turėtų tai įvertinti. Nekilnojamojo turto vertė išauga tikrai daugiau, nei tuo metu būtina investuoti į prisijungimą prie centralizuotų sistemų. Juk prisijungti prie tinklo – tai dar vienas patogumas, kaip ir asfaltuotas privažiavimas prie namo ar šalikelėse įrengtas apšvietimas. Atrodytų paprasti, savaime suprantami dalykai, tačiau šie dalykai paverčia gyvenamąją aplinką patogesne, o investiciją – tvaresne“, – teigia pašnekovas.

R. Bubnelis sutiko dalyvauti eksperimente – jis į laboratoriją tyrimams pristatys vandens iš naudojamo gręžinio bei nuotekų mėginius. Vyrui smalsu sužinoti, ar vanduo iš jo gręžinio yra švarus, saugus naudoti, taip pat rūpi išsiaiškinti, ar individualūs valymo įrenginiai gerai atlieka savo darbą. Tyrimų rezultatais ir ekspertų komentarais bus pasidalyta šioje rubrikoje.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų