Jau seniai Klaipėdos uostą purtantis skandalas dėl karo tarp bendrovės "Klaipėdos Smeltė" ir ją reketu kaltinančių bendrovių "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" (KŠT) bei "Biriųjų krovinių terminalas" (BKT) persikelia į Europos Sąjungos (ES) institucijas, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".
KŠT ir BKT interesus ginanti advokatų kontora kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Tvarkos uoste nesugebančiai užtikrinti Lietuvos valstybei už ES teisės pažeidimus gresia daugiamilijoniniai nuostoliai.
"Klaipėdos Smeltė" uoste yra išsinuomojusi beveik 250 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją. Ten savo valdas turi ir BKT bei KŠT. Šios bendrovės kaltina "Klaipėdos Smeltę" įvairiausiais būdais trukdant joms dirbti. Pavyzdžiui, KŠT vasarį per teismus pasiekus, kad būtų papildyta sutartis su uosto direkcija ir gavus teisę naudotis krantine (t.y. terminalas gali pats iškrauti laivus, užuot naudojęsis nepamatuotai brangiomis "Klaipėdos Smeltės" paslaugomis), "Klaipėdos Smeltė" ėmėsi chuliganiškos taktikos.
Atvykus pirmajam laivui KŠT be trukdžių pradėjo šaldytų žuvų krovą. Bet po kelių valandų pasirodė "Klaipėdos Smeltės" geležinkelio cisternų sąstatas ir laivo iškrovimą sustabdė visai parai. Tik po įnirtingų reikalavimų sąstatas buvo patrauktas kitą dieną. Po šio įvykio du norvegų laivai, turėję dalinai išsikrauti Klaipėdoje, dėl netvarkos šiame uoste buvo nukreipti į Sankt Peterburgą.
Kito laivo atplaukimo išvakarėse "Klaipėdos Smeltė" be leidimo pastatė savo laivą krantinėje, skirtoje KŠT.
Kovo pradžioje kilo tarptautinis skandalas. Didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", iš JAV į KŠT atgabenęs 8500 tonų šaldytos vištienos, keletą parų negalėjo prisišvartuoti, nes "Klaipėdos Smeltė" prieš laivo atvykimą jam skirtoje giliavandenėje krantinėje savavališkai pastatė baržą ir du nedidelius laivus - vilkikus. Uosto kapitonas davė privalomą nurodymą vilkikų kapitonams pasitraukti iš tos vietos prie kitos laisvos krantinės, bet šie nepakluso. Uosto direkcija tik skėsčiojo rankomis, bet tvarkos įvesti nesugebėjo.
"Ref Star" atviroje jūroje pralaukė beveik 5 paras. Didžiulio laivo prastovos KŠT kainavo pusę milijono litų.
Be to, teigiama, kad "Klaipėdos Smeltė" naudoja ir kitus spaudimo metodus kaimynams: riboja vilkikų įvažiavimą (į KŠT ir BKT jie važiuoja per "Klaipėdos Smeltės" išsinuomotą teritoriją), keliskart pakėlė geležinkelio paslaugų kainas ir kt.
Prieš kreipdamiesi į EK, KŠT ir BKT paskutinį kartą mėgino išspręsti problemą Lietuvoje - gegužės viduryje kreipėsi į Vyriausybę. Tačiau tai situacijos nepakeitė.
Todėl EK buvo išsiųstas skundas, kuriuo prašoma pradėti tyrimą dėl Europos bendrijų steigimo sutarties pažeidimo. Skunde teigiama, kad dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nesugebėjimo užtikrinti įstatymų taikymo uoste yra ribojama pareiškėjų teisė laisvai teikti paslaugas Europos bendrijų ir trečiųjų šalių gyventojams.
Lietuva skundžiama dėl to, kad uosto direkcija nepagrįstai suteikė išimtines teises "Klaipėdos Smeltei" naudotis valstybei priklausančia uosto infrastruktūra.
Abi bendrovės daugybę kartų kreipėsi ne tik į Uosto direkciją, bet ir į kitas institucijas bei teismus. Nors pareiškėjams palankūs teismų sprendimai, bendrovės iki šiol negali dirbti netrukdomos, ketvirtadienį rašo dienraštis.
