„Dėl karinio konflikto Europa praktiškai visiškai neteko galimybės gauti energijos išteklių iš Persijos įlankos regiono, todėl galime kalbėti apie nuolatinį dyzelinio kuro importo deficitą, kuris tęsiasi jau keturis mėnesius.
Dėl to dyzelinio kuro atsargos Amsterdamo–Roterdamo–Antverpeno (ARA) uostų regione yra mažiausios per pastaruosius ketverius metus“, – sakė „Circle K“ variklinių degalų kainodaros skyriaus vadovas Estijoje Indrekas Sasis.
Apie dyzelio trūkumą Lietuvoje jau užsimena ir ūkininkai.
Taigi, kokios pasekmės lauktų, jei ūkininkai liktų be dyzelino?
Europos Sąjungoje – dyzelino trūkumas
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad visoje Europos Sąjungoje juntamas milžiniškas dyzelino trūkumas. Ir artimiausiu metu tai gali tapti didžiuliu iššūkiu tiek transporto sektoriui, tiek visai šalių ekonomikai.
„Europą privedė prie to trūkumo jų netoliaregiška politika. Čia kaip ir su daugeliu kitų dalykų, tiesiog buvo mažinama pasiūla, tačiau paklausa taip ir nesumažėjo. Transporto sektorius daugiau sunaudoja dyzelino nei prieš 10 metų“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O akcizą, ekonomisto nuomone, turėtume sumažinti bent jau iki kaimyninių šalių lygio. Kitu atveju prarandame daugiau, nei gauname.
„Tam, kad mes neturėtume to turizmo degalų į kaimynines šalis. Ir tokiu būdu mes prarandame ne tik akcizą, bet ir pridėtinės vertės mokestį, ir kitus mokesčius, ir bendrai kitą srautą pinigų. Nes žmonės, nuvykę į Lenkiją, perka ne tik degalus“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekspertų duomenimis, nuo kitų metų dyzelino akcizas Lietuvoje gali brangti 9 centais už litrą.
Truktų produktų, kiltų prekių kainos
LŪS prezidiumo narys Albinas Navickas patvirtino, kad ūkininkai apie šią problemą užsimena. Visgi jis pažymėjo, kad kol kas nerimauti nėra ko.
„Gandai, kad dyzelino gali nebūti sklando. Bet mūsų valstybė maža, o gamybos ūkis didelis, todėl manau, kad Vyriausybė neapleistų ir pasirūpintų, kad ūkininkai turėtų žalio dyzelino.
<...> Šnekat su naftos tiekėjais, tai jie šiai dienai nemato, kad dyzelino galėtų nebūti. Bet niekas negali žinoti, vieną dieną tokia situaciją, kitą – kitokia“, – komentavo LŪS atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad auginimo procesas žemės ūkyje veikia nepertraukiamai, todėl dyzelinas yra neatsiejama proceso dalis visus metus.
„Kažkas sėja, kažkas trešia, kažkas jau nuima kažkokį derlių. O gyvulininkystės tempas dar didesnis. Todėl sunku įsivaizduoti, kaip gali būti nepašerti gyvuliai, kurie gamina mėsą, pieną“, – pridūrė A. Navickas.
Jis aiškina, kad jei ūkiuose dėl degalų trūkumo sustotų darbai, kiltų ne tik prekių kainos, bet ir atsirastų jų trūkumas.
„Iš tokių darbų sustojimo kiltų įvairių produktų trūkumas. Į naftos trūkumą sureaguotų ir galutinės kainos, todėl manau, kad maisto produktų kainos iš karto kiltų. Tokiu atveju nebūtų ne tik kaip pagaminti, bet ir kaip gabenti produkto.
Dyzelinas yra tikrai labai svarbi dedamoji. Mes dažnai šnekama apie trašų kainas, tačiau ten galima pataupyti ir tiesiog mažiau tręšti augalus. Žinoma, kažkiek nukentės jų kokybė, bet jų bus. Be dyzelino nelieka jau nei kokybės, nei pačio produkto“, – pridūrė pašnekovas.
LŪS prezidiumo narys pastebėho, kad viskas bus gerai, jei įšią situaciją rimtai pažiūrės valdžia.
„Valdžia turi ryžtingai pažiūrėti ir užtikrinti ūkininkams dyzelino kiekį pagal dirbamus hektarus arba auginamų gyvulių kiekį su mažesniu akcizu. Tai užtikrintų ūkininkų derliaus nuėmimą, rudeninę sėją ir pasiruošimą kitam sezonui“, – nurodė jis.iniam derliui. Vis dėlto tikimasi, jog šie metai bus kur kas palankesni kukurūzų augintojams“, – teigia Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Ūkininkai negali nustatyti tikslių kainų?
„Dienos pjūvis“ laidoje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas pastebėjo, kad žemės ūkis, būtent ta pirminė gamyba, yra specifinė tuo, kad ūkininkai iš tikrųjų negali nusistatyti užauginamos produkcijos kainos.
Pasak jo, vien atsiradę įvairiausi geopolitiniai neramumai nebūtinai reiškia, kad būtent tos užauginamos produkcijos kainos augs.
„Pavyzdžiui, kas liečia kviečius, kukurūzus arba, pavadinkime, grūdines kultūras, tai būtent šie neramumai visiškai neturi įtakos pardavimo kainai.
Nepaisant to, prasidėjus tiems Hormuzo neramumams, kviečių kainos biržoje netgi buvo pradėjusios tiesiog kristi, nes tai lemia, kiek pasaulyje yra atsargų. Tai čia irgi tokia labai keista situacija, kai tavo savikaina yra stipriai išaugusi, bet galbūt kviečių kaina tau bus žema todėl, kad kažkuriame kitame pasaulio krašte yra labai geri derliai“, – aiškino G. Špakauskas.
Vienintelė produkcija, kurios kaina šiek tiek padidėjo, anto jo, yra rapsai, nes jie naudojami biodyzelinui.
„Ir natūralu, kad, kai visi reikalai susiję su nafta, kuru ir šiomis žaliavomis, jų kainos irgi šiek tiek koregavosi į didesnę pusę. Bet, deja, mes, kaip žemdirbiai, negalime auginti rapsų tiek, kiek norime, nes čia yra sėjomainos dalykai.
Ir vis dėlto vien tai, kad išauga savikaina, nereiškia, kad didės ir užauginamos produkcijos kaina. Čia jau buvo nemažai paminėta apie naftą, bet mes turime ir labai stipriai išaugusias trąšų kainas, kurios, kas įdomiausia, sudaro didžiausią būtent užauginamos produkcijos savikainos dalį“, – pridūrė LŪS vadovas.
Visgi pašnekovas neatmeta galimybės, kad didžiųjų darbų įkarštį staiga gali pritrūkti būtent dyzelino.
„Tai čia jau tikrai būtų galvojama ne apie kainą, o apie tai, kaip apsirūpinti būtent tuo dyzelinu. Ir natūralu, kad ateityje tikriausiai yra teorinė galimybė, kad augs ir maisto kainos, nes, jeigu žaliavos pradės brangti, jeigu tam tikrų žaliavų trūks, galime dar kartą pamatyti maisto kainų augimą“, – paaiškino jis.
, tiekia ir tieks, nes kitaip numirtu....
