TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija) birželį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., tuo metu kitais metais BVP augimas turėtų siekti 2,5–3 proc.
TVF dabar prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 metų pabaigoje – iki 3 procentų.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomikos atsparumą lemia stipri darbo rinka, santykinai mažas privataus sektoriaus įsiskolinimas, atsigaunančios realiosios gyventojų pajamos, reikšmingi įmonių ir bankų rezervai.
„Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Dėl vis dar esančios nežinomybės, labiausiai susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą, matome rizikas ūkio augimui ir finansiniam stabilumui“, – pranešime teigė G. Šimkus.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje ilgesnį laiką išliktų kur kas didesnė nei euro zonos vidurkis (rugpjūtį jis siekė 5,3 proc. – BNS), nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.
LB pastebi, kad šalies BVP prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.
TVF pabrėžia, kad nepaisant patirto energijos kainų šoko Lietuvos ekonomika išlieka konkurencinga, taip pat teigiamai vertina šiemet patvirtintą valstybės tarnybos reformą.
Vis dėlto TVF akcentuoja struktūrinių reformų, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, įgyvendinimą, rekomenduoja pamažu griežtinti fiskalinę politiką, ragina biudžeto deficitą mažinti tam skiriant šiemet nepanaudotas energijos kainų kompensacijoms numatytas lėšas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog darbo rinka išlieka stipri, įskaitant spartų ir infliacijos tempą viršijantį atlyginimų augimą, lemiantį augančią gyventojų perkamąją galią.
„Svarbu tęsti struktūrines pertvarkas srityse, didinančiose ilgalaikį ūkio plėtros potencialą, įskaitant tokias sritis kaip švietimas ir sveikatos apsauga“, – pranešime teigė G. Skaistė.
