Pokyčiai nukreipti ne į pavienius apsirikimus parduotuvėje, o į pasikartojančius veiksmus – būtent jie, kaip pabrėžiama, šiandien kelia didžiausią problemą.
Kas konkrečiai keičiasi ir kam tai gali turėti didžiausią įtaką – paaiškėjo priėmus sprendimą.
Griežtins atsakomybę už vagystes
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijai siūlymui griežtinti atsakomybę už smulkias ir sistemines vagystes. Daliai asmenų nuo šiol gali būti uždrausta lankytis prekybos vietose, o už nuolatines vagystes grės ir baudžiamoji atsakomybė.
Sprendimas priimtas reaguojant į sparčiai augančius vagysčių mastus prekybos sektoriuje bei verslo patiriamus nuostolius.
Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos pateiktame projekte, per pastaruosius metus smulkių vagysčių skaičius augo itin sparčiai. 2020 m. fiksuota kiek daugiau nei 15 tūkst. vagysčių, o 2024 m. jų skaičius jau viršijo 37 tūkst. Tuo pačiu išaugo ir žala – nuo 777 tūkst. iki 3,2 mln. eurų.
Dar platesni duomenys rodo, kad visame prekybos sektoriuje nuostoliai per metus šoktelėjo nuo 10 mln. iki 21 mln. eurų. Pabrėžiama, kad absoliuti dauguma tokių vagysčių įvykdoma prekybos vietose, o didžiausią žalą patiria privataus kapitalo verslas.
Už sistemines vagystes – baudžiamoji atsakomybė
Priimtu sprendimu nutarta keisti Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį nauja 5 dalimi ir įtvirtinti naują nuostatą – atsakomybę už sistemines smulkias vagystes. Vadinasi, jei asmuo nuolat vagia nedidelės ar mažesnės vertės turtą, tokia veikla jau bus laikoma nusikaltimu, o ne administraciniu pažeidimu.
Numatyta, kad už tai galės būti taikomos įvairios bausmės:
- viešieji darbai,
- bauda,
- laisvės apribojimas,
- areštas,
- laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Dar vienas svarbus pokytis – nauja administracinė priemonė. Nauju administracinių nusižengimų kodekso projektu nuspręsta įvesti draudimą lankytis prekybos vietose tiems asmenims, kurie pakartotinai padaro smulkias vagystes, tačiau jų veika dar nelaikoma sistemine.
Pasak ministerijos, draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo 1 mėnesio iki 2 metų.
Parduotuvės galės neįleisti ir išprašyti
Kartu pakeistas ir Asmens ir turto saugos įstatymas. Nuo šiol prekybos vietų apsauga turės teisę: neįleisti asmens, kuriam paskirtas draudimas išvesdinti jį iš parduotuvės, jei jis vis dėlto pateks į vidų.
Dokumente taip pat konstatuojama, kad naujų priemonių įgyvendinimas nereikalaus papildomų valstybės ar savivaldybių lėšų, nesukurs ir papildomų finansinių sutaupymų.
Teisingumo ministerija nurodo, kad šie pakeitimai turėtų sukurti saugesnę aplinką prekybos vietose, o efektyvesnis reagavimas į pakartotinį ir nuolatinį smulkų svetimo turto grobimą sąlygos mažėjantį incidentų skaičių ir efektyvesnę teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevenciją.
Šie Įstatymų projektai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d.
