„Swedbank“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai lizingo būdu aktyviai perka lengvuosius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai išsiskyrė banko klientai Estijoje – estai lizingo būdu automobilių pirko beveik septynis kartus daugiau nei lietuviai ir bemaž triskart daugiau nei pirkėjai Latvijoje. Estai taip pat įsigyja daugiau naujesnių ir mažesnių automobilių, lietuviai ir latviai vis dar dairosi didesnių transporto priemonių. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį trijose Baltijos šalyse lizingo būdu įsigyta automobilių už beveik 685 mln. litų.
„Spartus Baltijos šalių ekonomikos augimas skatina automobilių pirkėjų aktyvumą ir Lietuvoje, ir Latvijoje bei Estijoje. Gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo darbo vietos, pajamų ir finansinių galimybių, todėl dažniau apsisprendžia įsigyti antrą šeimos automobilį arba turimą pakeisti į naujesnį ir geresnį. Lengvųjų automobilių, įsigyjamų lizingo būdu, apimtys Baltijos šalyse auga jau kelinti metai iš eilės“, – pasakoja Justinas Dedėla, „Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas.
Lietuviai perka mažiau visureigių
Komentuodamas Baltijos šalių gyventojų įsigyjamų automobilių pasirinkimą, „Swedbank“ atstovas pastebi, kad šiemet tarp Lietuvos gyventojų kiek sumažėjo visureigių populiarumas. „Swedbank“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais 44 proc. visų šalyje ilgalaikės nuomos būdu pirktų automobilių buvo visureigiai. Šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, tarp lizinguotų automobilių Lietuvoje – visureigis tik kas trečias.
Pasak J. Dedėlos, Latvijoje pastebima atvirkštinė tendencija. „Jei pernai trečdalis lizinguojamų automobilių Latvijoje buvo visureigiai, tai šių metų antro ketvirčio duomenimis, jie jau sudarė 42 proc. įsigytų automobilių. Didelių automobilių paklausa kaimyninėje Latvijoje didėja“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertas.
Estai perka naujesnius
„Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje ir Latvijoje populiaresni išlieka vidutinio dydžio arba didesni lengvieji automobiliai, o Estijos gyventojai mieliau renkasi mažesnius automobilius. Verta pabrėžti, jog estai, palyginus su latviais ir lietuviais, apskritai įsigyja daugiau naujų automobilių. Per pirmąjį šių metų pusmetį 53 proc. lizingo būdu Estijoje įsigytų automobilių sudarė nauji, Lietuvoje tokių buvo 40 proc., Latvijoje – tik 23 procentai.
Tarp populiariausių Lietuvoje „Opel“, „Škoda“ ir „Volkswagen“
„Swedbank“ duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai lizingo būdu daugiausia nuperka „Opel“, „Škoda“ ir „Volkswagen“ markių automobilių. Trečdalis (33 proc.) per pirmąjį šių metų pusmetį nupirktų automobilių priklauso būtent šiems automobilių gamintojams.
J. Dedėla pažymi, kad latvių ir estų pasirinkimas kiek skiriasi nuo lietuvių. „Latvijoje gyventojai lizingu dažniausiai perka „Volvo“ (18 proc. lizinguojamų automobilių), „Volkswagen“ (13 proc.) bei „Toyota“ (9 proc.) markių automobilius. Tarp Estijos pirkėjų pasirinkimas Nr. 1 yra „Toyota“ automobiliai. Šio prekės ženklo automobiliai sudarė 13 proc. visų šių metų pirmąjį pusmetį Estijoje lizingo būdu įsigytų automobilių“, – teigia „Swedbank“ atstovas.
Vyriausi pirkėjai – Estijoje
„Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, jog automobilių pasirinkimas Baltijos šalyse skiriasi ir dėl skirtingo pirkėjų amžiaus. „Įdomu tai, kad Estijoje, kur lizingo būdu nuperkama daugiausia naujų ir mažų automobilių, pirkėjai yra vyriausi. 41 proc. lizinguojamų automobilių Estijoje nuperka vyresni nei 45 metų amžiaus gyventojai. Latvijoje ir Lietuvoje lizingo būdu automobilius dažniau perka jaunesni pirkėjai. Latvijoje per pirmąjį šių metų pusmetį 36 proc. visų automobilių įsigijo 26-35 m. amžiaus gyventojai, Lietuvoje šios amžiaus grupės gyventojai nupirko 34 proc. lizinguojamų mašinų“, – apibendrina „Swedbank“ atstovas.
