Rūta Grigolytė, LRT.lt
„Gal ir išsisuksime su tuo terminalu, gal viskas bus gerai“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys.
Nors daugelis sutaria, kad suskystintų dujų terminalas (SGD) yra strategiškai itin svarbus projektas, kai kurie projekto eigoje priimti sprendimai stebina verslo atstovus ir specialistus.
Diktuoja ekonominė logika
Lietuvoje kasmet sunaudojama virš 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Jos importuojamos iš Rusijos gamtinių dujų tiekėjos „Gazprom“. SGD terminalas turėtų pradėti veikti 2014 m. pabaigoje. Per jį Lietuva galės gabentis dujas rinkos kainomis iš įvairių tiekėjų.
Skaičiuojama, kad per metus terminalo pajėgumas sieks 2–3 mlrd. kubinių metrų. Šie pajėgumai dar gali ir didėti.
Turint omenyje, kad šalyje numatyta sparčiai plėtoti biokuro naudojimą, galbūt ir išgauti skalūnų dujas, terminalo pajėgumai gali būti pertekliniai. Ar nevertėjo Lietuvai statytis mažesnio terminalo arba statyti jį su partneriais?
Terminalo projekto vykdytoja „Klaipėdos nafta“ į klausimą, kaip numatoma panaudoti galimą pajėgumų perteklių, portalui pateikė tik oficialų atsakymą: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Suskystintųjų gamtinių dujų tiekimui pateiktoji schema: pastatų renovacija, šilumos ūkio perėjimas prie biokuro ir kt. reikšmingos įtakos nedaro. Lietuva iki 2014-ųjų metų pabaigos planuoja pastatyti nuosavą SGD terminalą, kurio pajėgumas būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus, kuris yra adekvatus Lietuvos dujų suvartojimo poreikiui“.
Dar aptakesnis buvo atsakymas į klausimą, kiek, paskutiniais skaičiavimais, Lietuvai kainuos terminalas: „Europos Komisijos samdytų konsultantų kompanijos „Booz&Company“ nuomone, SGD terminalo projekto įgyvendinimui Lietuva pasirinko geriausią technologinį sprendimą, visiškai atitinkantį reikiamus regioninio SGD terminalo techninius parametrus, bei reikalaujantis mažiausiai investicijų iš studijos pateiktų alternatyvų“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, suskystintų dujų terminalas leis ne tik nusipirkti dujų, bet ir suteiks svarių argumentų derantis su „Gazprom“.
Tačiau, R. Dargio nuomone, statomas dujų terminalas Lietuvai yra per brangus.
„Ekonominė logika diktuoja turėti regioninį terminalą. Bet manau, kad dar ne vėlu grįžti prie derybų su kaimynais ir naudoti terminalą kaip regioninį“, – interviu portalui LRT.lt praėjusią savaitę sakė R. Dargis.
K. Daukšys: laikas jau praėjo
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas K. Daukšys prieštarauja – vėlu. Jis tikisi, kad „išsisuksime su tuo terminalu“.
„Reikia žiūrėti ūkiškai. Vienas dalykas, kiek yra pralaidžios mūsų jungtys į Latvijos ar Estijos pusę, kad iš mūsų terminalo būtų galima ten pumpuoti dujas. Man atrodo, tam dabar būtų apribojimų. Kitas dalykas, kad terminalas išties yra šiek tiek per didelis Lietuvai. Turint omenyje, jeigu bus vykdoma pastatų renovacija, o dalis šilumos ūkio pereis prie malkinio kuro, tuomet natūraliai gamtinių dujų poreikis sumažės. Iš kitos pusės, jeigu sustiprintume jungtis su Latvija, galbūt būtų įmanoma tas dujas išpumpuoti ar ieškoti kitų galimybių“, – sakė K. Daukšys.
Parlamentaro nuomone, vienas didžiausių terminalo privalumų – tai, jog bus galima dujas pirkti pigiau ir nepriklausyti nuo vieno tiekėjo.
„Iš esmės tam, kad terminalas būtų regioninis, man atrodo, laikas jau praėjo. Iš kitos pusės, galvoju, kad mes gal ir išsisuksime su tuo terminalu, gal viskas bus gerai. Dujų poreikis vis tiek, nors mažės, išliks. Jeigu per terminalą daug ir nevešime, reikia tikėtis, kad tai tam tikras svertas gauti pigesnių dujų. To tikiuosi“, – kalbėjo K. Daukšys.
J. Augutis: geriausia būtų kooperuotis su Latvija
Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorius profesorius habilituotas daktaras Juozas Augutis teigė, kad terminalas padarys labai teigiamą poveikį Lietuvos energetiniam saugumui. Tam, kad jis būtų regioninis ir prie projekto prisidėtų partneriai, jokių apribojimų energetikos specialistas sakė nematąs.
„Terminalo pajėgumas tikrai pakankamai didelis, ir Lietuva greičiausiai neišnaudos viso šio pajėgumo. Jis taps regioniniu, jeigu tai apsimokės komerciškai. Tačiau suprantu Lietuvos vyriausybę, kad susitarti su kaimynais nėra taip paprasta, lengva ir greita, tad tas sprendimas buvo priimtas taupant laiką“, – sakė profesorius.
J. Augučio manymu, derantis būtų galima dar 5–6 metus tik kalbėtis ir nieko nepastatyti. Tačiau partneriai gali bet kada prisijungti. „Manau, kad tas projektas yra atviras, – pažymėjo profesorius J. Augutis. – Geriausias variantas (kalbant apie galimą perteklių – red. past.) būtų kooperuotis, ypač su Latvija, kuri turi dujų saugyklą, ją taip pat galima būtų išnaudoti. Manau, taip ir vyks. Viskas priklausys nuo komercijos, nuo kainų“.
Investicijos ir interesų konfliktai
R. Dargis mano, kad privataus investuotojo dalyvavimas būtų sąlygojęs racionalesnes išlaidas terminalui. Jo teigimu, sprendimas iš projekto išstumti privatų investuotoją „Achemą“ buvo klaidingas. „Kalbėjausi su švedais – jie labai stebėjosi sužinoję, kad toks svarbus vartotojas buvo išstumtas iš projekto“, – interviu sakė R. Dargis.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad leidimas „Achema“ dalyvauti SGD terminalo statybos projekte galėjo reikšti Rusijos „Gazprom“ įtaką.
Esą „Achemos“ veikla, gamyba priklauso nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų, ji yra didžiausia „Gazprom“ dujų vartotoja, todėl trąšų gamintojos dalyvavimas projekte galėtų reikšti interesų konfliktą.
„Nesu verslininkas, bet mano bendra pozicija būtų, ir tą patį rodo kai kurie skaičiavimai, kad privataus verslo įtraukimas būtų naudingas. Nebūtinai „Achemos“, ir vienu ar kitu būdu – per akcijas ar tiesiogines investicijas. Nematau priežasčių, kodėl valstybė turėtų būti atsitvėrusi nuo savo šalies investuotojų“, – komentavo energetikos specialistas J. Augutis.
