Anot jos, yra buvę ir tokių atvejų, kai darbdavys pinigus už nedarbingumo ar atostogų dienas nuskaičiavo darbuotojams nuo atlyginimo.
Tačiau darbdavių kūrybiškumui ribų nėra. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas sulaukė vadovo reikalavimo už biuletenį arba atidirbti, arba susimokėti grynaisiais, mat nėra kam jį oficialiai pavaduoti.
Specialistai nurodė, ką tokiu atveju daryti, ir įspėjo apie darbdaviams gresiančias baudas bei atsakomybę.
Turi atidirbti arba sumokėti pavadavusiam kolegai
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje Gediminas (vardas pakeistas) papasakojo, kad už biuletenį darbdavys reikalauja atidirbti arba atsiskaityti grynaisiais.
To jis reikalauja neva dėl to, kad negali oficialiai rašyti pavadavimo vietoje Gedimino dirbančiam žmogui.
Tad darbdaviui esą reikia kaip nors atsilyginti pavaduojančiam darbuotojui – arba Gedimino pinigais, arba darbu.
„Skamba absurdiškai, tai noriu žinoti, kiek tai – realu? Be to, kur kreiptis, kad gaučiau oficialų atsakymą, jei tai – nelegalu?“ – teiravosi darbuotojas.
Komentuodama situaciją VDI visų pirma paminėjo, kad ligos, atostogų ir kiti laikotarpiai, kai darbuotojas nedirbo (pvz., prastova, papildomos poilsio dienos ir t.t.), neturi būti įtraukiami į suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį:
„Atitinkamai, darbuotojui už turėtą ligą (nedarbingumą) atidirbti ar sumokėti darbdaviui nereikia.“
Baudos darbdaviui – iki 6 tūkst. eurų
Advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikinas nedarbingumas yra toks laikotarpis, kada darbuotojas dėl savo sveikatos būklės arba dėl to, kad tenka slaugyti segančius vaikus, negali dirbti.
O darbdavys pirmas dvi nedarbingumo dienas privalo sergančiam darbuotojui mokėti ligos išmoką, apie tai pranešdamas „Sodrai“.
„Susirgęs darbuotojas tokiu atveju neturi jokių pareigų – jis turi rūpintis tik savo sveikata. Taigi bet kokie darbdavio reikalavimai besigydančiam darbuotojui sumokėti už darbą jį pavaduojančiam darbuotojui arba atidirbti už sirgtą laiką yra neteisėti. Ir, pasakyčiau, absurdiški.
Darbuotojo liga yra tarsi force majeure (nenugalima jėga – aut. past.) jo ir darbdavio darbo sutartyje. Sirgdamas darbuotojas nevykdo darbo sutarties, neatlieka darbo sutartyje numatytų funkcijų ir tai yra visiškai teisėta. Visa šios situacijos komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui“, – dėstė advokatas.
VDI antrino, kad tokie darbdavio reikalavimai yra vertinami kaip neteisėti. Taigi darbdavys už tokio pobūdžio pažeidimus galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomo darbo ar apskritai darbo laiko nežymėjimas apskaitos žiniaraštyje darbdaviams užtraukia baudą nuo 300 iki 1450 eurų.
Jei darbdavys tą daro pakartotinai, jam gresia bauda nuo 1400 iki 3000 eurų.
Ta pati atsakomybė darbdaviams gresia ir už Darbo kodekse, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą.
Vis tik, jei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra pažeidžiama tyčia, darbdavys gali užsitraukti baudą nuo 2700 iki 6000 eurų.
Papildomo užmokesčio nesulaukia, nors turėtų?
M. Šimkūnas pabrėžė, kad už darbo procesų organizavimą atsakingas yra darbdavys. Tad jis ir sprendžia, kaip organizuoti veiklą susirgus darbuotojams:
„Arba darbdavys apsieina be nesančio darbe darbuotojo funkcijų, arba paskiria kažką jį pavaduoti. O gal net priima laikiną darbuotoją toms funkcijoms vykdyti.“
Pasak advokato, darbuotojui, kuriam tenka pavaduoti susirgusį kolegą, turi būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nes padidėja pavaduojančiojo darbuotojo darbo mastas.
„Taigi, jeigu yra poreikis atlikti darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją padidinta apimtimi, t. y. padidinamas darbo krūvis per nepakitusią darbo laiko normą, už tai turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis.
Dėl konkretaus apmokėjimo dydžio šalys turi susitarti darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – komentavo pašnekovas.
Jis nurodė, kad tais atvejais, kai dėl pavadavimo didėja išdirbtų valandų skaičius, viršijantis darbo sutartyje nustatytą normą, už faktiškai dirbtas darbo valandas, kurios viršija darbo sutartimi sulygtą darbo laiką, turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Vis tik M. Šimkūnas neslėpė, kad dauguma įmonių kolektyvinių sutarčių neturi, o darbo sutartyse apie papildomą užmokestį pavaduojant kolegas paprastai nenurodoma.
Taigi įprastai už susirgusių kolegų pavadavimą darbuotojai papildomo užmokesčio išvis nesulaukia, nors tokią teisę turi:
„Norint gauti papildomą užmokestį už pavadavimą, reikia susitarti su darbdaviu.“
Kada pavaduojant mokamas didesnis atlyginimas?
VDI pabrėžė, kad neegzistuoja toks dalykas, kaip darbdavio negalėjimas darbuotojui „oficialiai žymėti pavadavimo“ – darbdavys gali laisvai paskirti, kas ką pavaduos.
Inspekcija aiškino – jei darbuotoją pavaduoja tą pačią funkciją atliekantis kolega, tuomet šis darbas nelaikytinas papildomu darbu. Tačiau, padidėjus darbų mastui, už darbą turėtų būti mokama proporcingai daugiau.
O, jeigu pavaduojantis darbuotojas dirba kitame skyriuje ar kitose pareigose, su juo turi būti susitariama dėl papildomos darbo funkcijos atlikimo.
VDI įvardijo, kad tokia veikla gali būti atliekama:
- laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo);
- tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo);
- susitarus dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo).
„Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą“, – pridūrė inspekcija.
Anot jos, įprastą darbo trukmę viršijantis darbas galėtų būti laikomas ne viršvalandiniu darbu, o padidintu darbų mastu, jei toks susitarimas būtų įformintas darbo sutartyje tiek darbdavio, tiek darbuotojo laisva valia ir iniciatyva.
„Tokiu atveju darbuotojui turi būti garantuojamas proporcingai didesnis, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimas.
Esant tokiam abiejų šalių susitarimui, darbuotojui galėtų būti nustatoma trumpesnė arba ilgesnė nei 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tačiau ne ilgesnė kaip 12 val. per dieną (iki 60 val. per savaitę)“ – aiškino VDI.
Liepia atidirbti ar nuskaičiuoja pinigus – kur kreiptis?
VDI pripažino, kad skundų, kai darbdavys reikalauja atidirbti už turėtas kasmetines atostogas ar laikinąjį nedarbingumą, deja, bet pasitaiko.
Taip pat yra vienetinių atvejų, kuomet už atostogas ar nedarbingumą darbdavys nuskaičiuoja pinigus iš darbuotojų algos.
„Tačiau, kad darbdavys reikalautų atsiskaityti už tas dienas grynaisiais, Darbo ginčų komisijai nėra tekę susidurti“, – nurodė inspekcija.
Jos teigimu, tokiais atvejais darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdaviui pritaikymo.
Inspekcija nurodė, kad skundą (prašymą) galima atsiųsti paštu, el. paštu [email protected] arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių.
„Jeigu darbdavys išskaitė pinigų sumą iš darbuotojo darbo užmokesčio ar pareikalavo atlyginti grynaisiais pinigais už turėtą nedarbingumą (t. y. atsirado turtinis reikalavimas – žala), darbuotojas dėl susiklosčiusios situacijos per 3 mėn. galėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
O neteisėto nušalinimo / atleidimo iš darbo ar kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą“, – dėstė VDI.
