Kai 2011-ųjų lapkričio 1 dieną ECB, vienos svarbiausių dalių euro krizės dėlionėje, prezidentu tapo italų ekonomistas Mario Draghi, skeptikai suabejojo, ar jam pavyks suvaldyti euro zonos ekonomikos laivą.
Vis dėlto praėjus kiek daugiau nei metams italui pavyko ne tik įvesti savo tvarką naujojoje įstaigoje, bet ir sutramdyti dėl Europos ekonomikos ateities nerimaujančias finansų rinkas.
Euro gelbėtojas
Iki ateinant M. Draghi, ECB prezidentu buvo Prancūzijos atstovas Jeanas Claudeʼas Trichet, kuris dėl kovos su infliacija priemonių buvusių kolegų buvo priskirtais asmenų grupei, bandžiusiai pritaikyti Vokietijos centrinio valdymo stilių. Beje, kuriant ECB kaip tik buvo pasiremta Bundesbanko modeliu.
Kita vertus, M. Draghi, kuris prieš tapdamas ECB vadovu ėjo Italijos centrinio banko valdytojo pareigas, pačių vokiečių vertinamas su įtarumu. Jie baiminasi, kad italas pirmenybę teikia greitiems ir neretai gerai neapgalvotiems sprendimams, o ne stabilumui.
Tapęs ECB vadovu M. Draghi netrukus susidūrė su pirmomis permainomis – iš vyriausiojo ekonomisto pareigų atsistatydino vokietis Jurgenas Starkas. 65-erių italui taip pat teko formuoti praktiškai naują valdybą, kurioje atsidūrė du nariai, neturintys darbo centriniame banke patirties.
Nepaisant visų kliūčių, M. Draghi pavyko įvesti naują valdymo tvarką, o atviras bendravimas netrukus padėjo jam rasti bendraminčių. „Bendraudamas jis kalba įtikinamai, nes vos tik apsisprendžia, atsipalaiduoja“, – „Reuters“ teigė Suomijos centrinio banko vadovas, buvęs ECB valdybos narys, Erkki Liikanenas. Puikius bendravimo įgūdžius M. Draghi pademonstravo praėjusių metų liepą išsakytoje kalboje, kurioje patikino, kad ECB „darys viską, kad išgelbėtų eurą“. Tai tapo euro zonos krizės lūžio tašku.
Darbingi metai
Perėmus vienos svarbiausių Europos finansų institucijų valdymą, M. Draghi laukė daug neatidėliotinų darbų. Veikti reikėjo greitai ir užtikrintai. Pirmieji jo vadovavimo metai iš tiesų buvo darbingi. Vadovaujant italui ECB tris kartus sumažino palūkanų normas, atitolino kreditų krizę išleisdamas į apyvartą per 1 trln. eurų (3,45 trln. litų) pigiomis, trijų metų trukmės paskolomis bankams ir susitarė dėl valstybių vertybinių popierių (VVP) pirkimo programos, padėjusios atkurti rinkų pasitikėjimą euro zona.
Tokia politika sukėlė kritikos bangą Vokietijoje, tad M. Draghi pradėjo ieškoti sąjungininkų šioje šalyje. Ir rado. Vyriausiuoju patarėju jis pasamdė vokiečių ekonomistą Christianą Thimanną, su kuriuo sukūrė Europos Sąjungos (ES) fiskalinį susitarimą.
Praėjus vos mėnesiui nuo vadovavimo pradžios M. Draghi paragino vyriausybes pritarti šiam susitarimui, numatančiam griežtesnę valstybių biudžetų kontrolę ir suformulavusiam naujas euro zonos fiskalines taisykles. Praėjusių metų liepą ECB paragino kurti labiau integruotą euro zoną ir pasižadėjo dėti visas pastangas, kad išgelbėtų eurą.
Vėliau rugsėjo mėnesį M. Draghi pristatė vyriausybių obligacijų supirkimo planą, vadinamąsias Tiesiogines pinigų operacijas (angl. Outright monetary transactions, OMT). Naujasis planas padėjo sumažinti krizės sukrėstų Europos valstybių skolinimosi kainas.
Su nerimu naują planą sutikę vokiečiai pradėjo baimintis, kad M. Draghi tolina ECB nuo Bundesbanko, kaip nepriklausomo ir su infliacija kovojančio centrinio banko, modelio.
„Iš esmės OMT Vokietijoje patvirtino šalies gyventojų lūkesčius ir nerimą, kad ECB atitols nuo vokiškosios tradicijos ir artės prie Lotynų Amerikos valiutų sąjungos, turinčios švelnesnę poziciją“, – „Reuters“ komentavo Oksfordo universiteto Saido verslo mokyklos ekonomistas Clemensas Fuestas.
Laimėjo prieš rinkas
Praėjus pusmečiui, kai M. Draghi ir ECB pasižadėjo išgelbėti euro zoną nuo žlugimo, bendros valiutos valstybių obligacijų pelningumas žymiai smuko, regioninės akcijų biržos pradėjo kilti, o pati valiuta pradėjo atgauti prarastas pozicijas.
Didesnis investuotojų ir verslininkų pasitikėjimas reiškia, kad centrinis bankas gali sau leisti nekeisti monetarinės politikos. Tai parodė ir šių metų pradžioje ECB priimtas sprendimas palikti galioti 0,75 proc. palūkanų normą.
Turto valdymo bendrovės „BK Asset Management“ vykdomoji direktorė Kathy Lien naujienų portalui CNBC teigė, kad investuotojai suvokia, jog M. Draghi yra patenkintas pagerėjusia padėtimi finansų rinkose. Anot jos, tai reiškia, kad ECB mažiau linkusi imtis papildomų skatinimo priemonių.
„Reikšmingai gerėjant finansų rinkų nuotaikoms ir finansavimo galimybėms, M. Draghi tiki, kad finansų rinkos pagaliau normalizavosi, – kalbėjo analitikė. – Pagrindinė paskutinių susitikimų žinia – ECB nebėra kovos su krize režime, nes kova su finansų rinkomis jau laimėta.“
Nors euro zonos krizės pabaigos horizonte dar nematyti, ECB ir M. Draghi priimti sprendimai ir pareiškimai leido rinkoms nusiraminti bei suteikė žemyno politikams papildomo laiko sprendimams priimti. Euro zonai pavyko laimėti kovą su finansų rinkomis ir dabar atkurtas pasitikėjimas bei rinkų pagyvėjimas turi būti realizuotas.
Paskutiniai duomenys parodė, kad lapkritį nedarbo lygis euro zonoje pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą, o verslo apklausos atskleidė euro zonos gamybos apimčių nuosmukį.
„ECB politika laikinai pristabdyta, nes baigėsi rinkos krizė, – CBNC teigė Prancūzijos banko „Societe Generale“ analitikas Kitas Juckesas. – Tai, kad nėra jokio ekonomikos augimo,o nedarbas toliau didėja, reikalauja politinių veiksmų. „Super Mario“ savo estafetę jau perdavė.“
FAKTAI: Mario Draghi karjera
Nuo 2011 m. lapkričio 1-osios eina Europos centrinio banko (ECB) prezidento pareigas
2006–2011 m. vadovavo Italijos centriniam bankui
2009–2011 m. Finansinio stabilumo tarybos pirmininkas
JAV banke „Goldman Sachs“ ėjo vicepirmininko ir vykdomojo direktoriaus pareigas
Baigė Romos Sapienzos universitetą ir Masačusetso technologijų institutą
Mindaugas SAMKUS
