Šiuo metu Lietuvoje vyresni vairuotojai privalo dažniau pasitikrinti sveikatą, tačiau jų kelių eismo taisyklių (KET) žinios nėra niekaip tikrinamos, nepaisant to, kad pačios taisyklės gali būti gerokai pasikeitusios nuo to laiko, kai vyresni vairuotojai išlaikė egzaminus.
Taigi ar norint užtikrinti saugumą keliuose reikėtų tikrinti ne tik vairuotojų sveikatą, bet ir žinias?
Vyresnių vairuotojų Lietuvoje daugėja
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė dalijosi, kad šiuo metu Lietuvoje teisę vairuoti turi 21 tūkst. žmonių, kuriems yra 80 metų ar daugiau.
Tai sudaro 1,42 proc. visų asmenų, turinčių teisę vairuoti.
Tuo metu 90 metų ir vyresnių vairuotojų yra kiek daugiau nei 700.
„Mokytis vairuoti niekada nevėlu, ir tai rodo ne tik statistika. Per praėjusius metus „Regitra“ priėmė 144 465 praktikos egzaminus. 2024 m. vyriausias B kategorijos egzaminą išlaikęs žmogus buvo 85 metų, o vyriausias A kategorijos egzaminą išlaikęs žmogus buvo 71 metų“, – nurodė K. Judeikė.
Pakanka tikrinti tik sveikatą?
Susisiekimo ministerija nurodė, kad šiuo metu nemato pagrindo svarstyti papildomo vairavimo žinių patikrinimo vyresnio amžiaus vairuotojams, nes pagrindinis kriterijus vertinant senjorų vairuotojų galimybę dalyvauti eisme yra objektyvi sveikatos būklė, kuri yra įvertinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
„Nėra duomenų, kad tam tikra amžiaus grupė būtų žymiai mažiau kompetentinga nei kiti vairuotojai dėl žinių stokos – periodinė medicininė patikra jau leidžia laiku reaguoti į galimus gebėjimų pokyčius.
Bet kokios papildomos priemonės gali būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių gerąją praktiką. Visgi, pasitaikantys skaudūs įvykiai keliuose rodo, kad šis klausimas yra atviras ir diskusijos neturėtų būti uždarytos“, – įvardijo ministerijos atstovai.
Ministerijos atstovai pridūrė, kad sprendimas apriboti vairavimą vyresniems gyventojams galėtų būti priimtas tik remiantis objektyviais duomenimis.
„Šiuo metu tokių duomenų neturime. Vertinant vairuotojų gebėjimą valdyti atitinkamos kategorijos transporto priemones, pagrindiniu kriterijumi išlieka jų sveikatos būklė. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir periodiškumu, vairuotojų sveikatos būklė yra objektyviai įvertinama“, – pabrėžė jie.
Ministerijos pozicijai pritarė ir „Regitros“ atstovė spaudai. Anot jos, reikia vertinti ne vairuotojo amžių, o sveikatos būklę.
„Geras regėjimas ir greita reakcija būtini kiekvienam vairuotojui, tačiau jie nebūtinai priklauso nuo metų, todėl vertinti reikia ne amžių, o sveikatos būklę. Visiems vairuotojams taikomos vienodos sąlygos laikyti egzaminus ir turėti teisę vairuoti.
Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik keičiant vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojai iki 65 metų sveikatą turi pasitikrinti kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius metus, o 80 metų ir vyresni – kas dvejus metus. Taigi, kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jo sveikata yra tikrinama. Po vizito pas gydytoją nieko daugiau daryti nereikia: „Regitra“ pažymos duomenis gauna automatiškai“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad jei tik sveikata leidžia, „Regitros“ skatina žmones vairuoti kuo ilgiau.
„Galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į parduotuvę ar aplankyti artimuosius padeda išlikti aktyviems ir bendrauti su kitais. Tad pasirengusių ir sveikų vyresnių vairuotojų atstumti nereikėtų. Jiems verta padėti jaustis užtikrintai kelyje“, – paaiškino K. Judeikė.
Problemas dažniau kelia jauni vairuotojai?
Pasak Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės Jorūnės Liutkienės, statistiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus vairuotojai nesukelia didžiosios dalies eismo įvykių Lietuvoje. Daugiausia eismo įvykių sukelia jaunesnių ir vidutinio amžiaus grupių vairuotojai.
„Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 m. 65 metų ir vyresni automobilių vairuotojai sukėlė 311 įskaitinių eismo įvykių, arba apie 11 proc. visų per metus registruotų įskaitinių eismo įvykių“, – pridūrė Lietuvos policijos atstovė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad eismo įvykių skaičius savaime neparodo, kurios amžiaus grupės vairuotojai dažniau pažeidžia Kelių eismo taisykles.
„Norint objektyviai įvertinti skirtingų amžiaus grupių vairuotojų elgesį, reikėtų atsižvelgti į jų skaičių, vairavimo intensyvumą, nuvažiuojamą atstumą ir konkrečių pažeidimų pobūdį. Todėl vien vairuotojo amžius negali būti laikomas jo gebėjimo saugiai vairuoti ar polinkio pažeisti KET rodikliu“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, policija neturi pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių vairuotojai pažeidžia Kelių eismo taisykles būtent dėl jų pakeitimų nežinojimo.
Itin svarbus nuoseklus vairuotojų informavimas
Policijos atstovė paaiškino, kad vertinant galimybę nustatyti privalomą periodinį vairavimo egzaminų perlaikymą vyresnio amžiaus asmenims, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi objektyviais eismo saugumo duomenimis ir moksliniais tyrimais, o ne vien vairuotojo amžiumi.
„Pažymėtina, kad vairavimo gebėjimai ir asmens sveikatos būklė yra individualūs. Vieni vyresnio amžiaus asmenys gali išlaikyti gerus vairavimo įgūdžius ir gebėjimą saugiai dalyvauti eisme, o tam tikrų sveikatos ar vairavimo gebėjimų problemų gali turėti ir gerokai jaunesni vairuotojai.
Policijos veiklos požiūriu svarbiausia, kad kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turėtų galiojančią teisę vairuoti, būtų tinkamos sveikatos būklės, gebėtų saugiai valdyti transporto priemonę ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių“, – aiškino ji.
Pasak ministerijos atstovų, itin svarbum kad visi vairuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, būtų pasirengę dalyvauti eisme.
Būtent todėl, anot jų, periodiškai vykdomi sveikatos būklės patikrinimai bei įvairios visuomenės informavimo kampanijos.
„Sutikime, kad siekiant objektyviai įvertinti vairuotojų sveikatos būklę (visų amžiaus grupių vairuotojams), reikalingi nuoseklūs ir periodiškai atliekami sveikatos patikrinimai, kurie leidžia laiku identifikuoti fizinius ir psichinius gebėjimus, būtinus saugiam eismui. Taip pat svarbu nuolat vykdyti visuomenės informavimo kampanijas apie eismo kultūrą ir saugaus vairavimo principus, skatinti vairuotojus patiems atnaujinti žinias apie Kelių eismo taisykles“, – paaiškino jie.
Tuo metu J. Liutkienė nurodė, kad siekiant užtikrinti saugų visų amžiaus grupių vairuotojų dalyvavimą eisme, svarbiausia taikyti kompleksines, į konkrečias eismo saugumo problemas orientuotas prevencines ir švietimo priemones.
„Viena iš tokių priemonių – nuoseklus vairuotojų informavimas apie Kelių eismo taisyklių pakeitimus. Tikslinga skatinti vairuotojus reguliariai atnaujinti teorines žinias, sudaryti galimybes savanoriškai pasitikrinti KET žinias, o prireikus – atnaujinti praktinio vairavimo įgūdžius.
Vyresnio amžiaus vairuotojams galėtų būti ypač naudingi specializuoti savanoriški mokymai, kuriuose būtų aptariami KET pakeitimai, sudėtingos eismo situacijos, saugus važiavimas sankryžose, žiedinėse sankryžose, taip pat šiuolaikinėse transporto priemonėse įdiegtų vairuotojo pagalbos sistemų naudojimas“, – pridūrė pašnekovė.
Atimkite iš pensininkų paskutinį orumo ženklą!
Tai niekinga!!!
