Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prie miestų esančios sodininkų bendrijos daug kur yra tapę miestų tąsa. Tačiau soduose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie yra nevisateisiai miestų gyventojai, nors moka visus mokesčius – kaip ir kiti. Aplinkos ministerija siūlo keisti teisės aktus ir parengė rekomendacijas, kaip pertvarkyti sovietmečiu įsteigtas bendrijas.
Pavilnio sodininkų bendrija „Švietimas“ priklauso Vilniaus miestui. Pusė sodininkų čia gyvena nuolat. Bendrijos nariai patys moka už gatvių dangos remontą, tačiau norėtų, kad infrastruktūrą perimtų Vilniaus savivaldybė. Ši to daryti neskuba, nes pinigų trūksta ir miestui nuo seno priklausančioms gatvėms remontuoti.
„Nors praktiškai mes mieste gyvename ir viskuo rūpinamės, ir mokesčius mokam tokius pačius – ir už gatves, ir kitus, bet kažkodėl trečiarūšiai esam“, – sako sodininkų bendrijos „Švietimas“ pirmininkas Vytautas Rutkauskas.
Sodininkų bendrijos skundžiasi, kad negali įteisinti savo sklypų, nes nacionalinė žemės tarnyba tvirtina tik iš karto visos bendrijos planą, o surinkti visų bendrijos narių dokumentaciją itin sudėtinga.
„Vienas procentas, kurie yra pilnai įteisinti, bet kadastro žemėlapyje nėra net ir tų sklypų, gerbiamieji, – spaudos konferencijoje teigė Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. – Apie ką galim kalbėt toliau, jeigu niekas beveik nepadaryta praėjus dvidešimčiai metų po žemės reformos“.
Aplinkos ministerijos suburta darbo grupė keletą mėnesių sprendė, kokia turėtų būti sodininkų bendrijų ateitis. Pasak specialistų, toliau už miestų esantys sodai liks žmonių poilsio vieta. Tačiau prie miesto esančios bendrijos turėtų virsti gyvenamaisiais kvartalais.
„Didžiausios problemos yra tų sodininkų bendrijų, kurios yra arti miesto, ar miesto teritorijoje. Visa infrastruktūra, kuri buvo dešimtmečius kurta, privedė iki to, kad ten gyvenamuosius rajonus kurti yra sunku. Trūksta kelių, trūksta komunikacijų, gatvės yra siauros, beveik visas nekilnojamasis turtas, kuris nepriklauso asmenims, yra neregistruotas, ir ką nors pertvarkyti ar padaryti gyvenamąjį kvartalą yra sunku“, –sako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti žemės sklypų soduose registracijos tvarką, kad dešimtmetį trunkantis procesas baigtųsi. Iki kitų metų vasaros Vyriausybė turėtų apsispręsti, kuriuos kelius ji perims.
Vyriausybės paramos prašo ir savivaldybės, teigdamos, kad negali perimti sodininkų bendrijų, esančių miestuose, nes tai būtų per didelė našta jų biudžetams. Didžiųjų miestų savivaldybės suskaičiavo, kad perimant miestų teritorijose esančias bendrijų gatveles reikėtų 50 mln. litų vien tik matavimams ir dokumentacijai sutvarkyti.
Aplinkos ministerija Seimui pateikė siūlymus, pavyzdžiui, riboti pastatų aukštį, kad sodų teritorijoje neišdygtų keturių aukštų daugiabučiai.
Ministerijos siūlymus turėtų svarstyti Seimas. Lietuvoje šiuo metu yra apie 1800 sodininkų bendrijų. Jose – beveik 230 tūkst. sklypų.
