Kultūros ministerijos parengtoje konservatorės Daivos Ulbinaitės pateiktų pataisų išvadoje iš esmės pritariama projekto siekiams, bet siūloma Seimui jo nesvarstyti, nes panašius ribojimus šiuo metu svarsto Europos Sąjunga.
Pasak ministerijos, Skaitmeninių paslaugų aktas ir nacionaliniai teisės aktai jau nustato platformų pareigas užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį, taip pat numato priežiūrą bei sankcijas, todėl D. Ulbinaitės siūlymas iš esmės nesukuria naujo reguliavimo.
Be to, Europos Komisijos (EK) rugsėjį pateiktame ES vaikų akte numatyti papildomi ribojimai nepilnamečiams socialiniuose tinkluose, nustatant konkretesnius reikalavimus dėl amžiaus patvirtinimo, saugaus paslaugų dizaino ir nepilnamečių prieigos prie tam tikrų skaitmeninių paslaugų.
„Todėl papildomų nacionalinių priemonių santykis su galiojančiu Skaitmeninių paslaugų akto reguliavimu ir šiuo metu svarstomu ES vaikų akto pasiūlymu turėtų būti aiškiai atribotas, siekiant išvengti reguliavimo dubliavimo ir užtikrinti nuoseklų ES ir nacionalinės teisės santykį“, – teigiama išvadoje.
Pagal D. Ulbinaitės pateiktas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – ne savideklaraciją, o technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių.
Platformoms tektų pareiga užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
Pagal ES vaikų akto pasiūlymą, jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, 13–14 metų vaikams būtų numatoma galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras.
Nuo 15 metų būtų galima savarankiškai susikurti ir valdyti socialinio tinklo paskyrą.
ES vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus Bendrijos lygmeniu, taip mažinant skirtumus tarp ES narėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Kultūros ministerija taip pat mano, kad konservatorės siūloma nustatyti 16 metų skaitmeninės pilnametystės riba nėra pakankamai suderinta su galiojančiu nacionaliniu ir ES reguliavimu.
„Lietuvoje vaikas nuo 14 metų tam tikrais atvejais jau gali pats duoti sutikimą dėl duomenų tvarkymo, tad siūloma 16 metų riba nėra suderinta nei su galiojančiu duomenų apsaugos reguliavimu, nei su Nepilnamečių apsaugos įstatyme naudojama amžiaus klasifikacija – 7, 14 ir 18 metų ribomis“, – rašoma Vyriausybės patvirtintoje išvadoje.
Joje taip pat pažymima, kad D. Ulbinaitės projekte amžiaus patvirtinimo mechanizmas nėra pakankamai techniškai pagrįstas ir kelia duomenų apsaugos rizikų.
„Siekiant nustatyti, ar naudotojui yra 16 metų, praktiškai tektų tikrinti visų naudotojų amžių. Reguliavimas turėtų aiškiai užtikrinti, kad būtų patvirtinamas tik amžiaus ribos pasiekimas, neatskleidžiant tapatybės ar kitų perteklinių duomenų, o surinkti duomenys nebūtų naudojami reklamai, profiliavimui ar kitiems tikslams. Taip pat tikslinga atsižvelgti į ES mastu jau kuriamus bendrus amžiaus patvirtinimo sprendimus“, – nurodo ministerija.
Jos nuomone, vien amžiaus ribos nustatymas neišsprendžia platesnių nepilnamečių saugumo problemų.
„Reikia vertinti ir žalingą turinį, patyčias, pavojingus kontaktus, perteklinį duomenų tvarkymą, platformų dizainą, turinio moderavimą bei kitas rizikas. Kadangi šios sritys jau reguliuojamos ir toliau plėtojamos ES teisėje, papildomas nacionalinis reguliavimas galėtų sukurti dubliuojantį ar fragmentuotą teisinį reguliavimą ir būti nesuderinamas su ES teise“, – teigia ministerija.
Kaip rašė BNS, D. Ulbinaitės projektui po pateikimo Seimas pritarė pavasarį.
Buvusi premjerė, dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Seimui ėmusis svarstyti šį siūlymą tikino, jog ne draudimas, o užimtumas yra sėkmingiausia priemonė prieš priklausomybes.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė skeptiškai vertinantis pakeitimus, bet neatmetė, kad ribojimai kokia nors forma galėtų egzistuoti.
Vidaus reikalų ministras liepą interviu BNS tikino, kad kažkokios apimties ribojimas iki 16 metų socialiniams tinklams turėtų būti. Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės nuomone, svarstant tokią galimybę, pirmiausia šį klausimą reikėtų aptarti su visuomene.
Pristatytam ES vaikų aktui Europos Komisija pasiūlymų laukia iki gruodžio, jis dar nėra priimtas ir įsigaliojęs.
Kovą LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodė, jog 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais, tačiau beveik pusė (40 proc.) moksleivių ir studentų draudimui nepritarė.
