200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus.
Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos
„Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę. Tąkart kilus audrai, jos sūkurys įsisuko į dalį jo miško ir pažeidė 17 hektarų plotą. Mediena čia buvo sugadinta taip, kad didžiąją jos dalį buvo galima panaudoti tik malkoms.
Pradėjęs tvarkytis pažeistoje teritorijoje, miško savininkas netrukus kreipėsi Europos Sąjungos (ES) paramos, kad sušvelnintų patirtą žalą. Jam ir kitiems nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems miškų savininkams parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.
Parama pagal šią priemonę skiriama tiek privačių miškų savininkams, tiek valstybinių plotų valdytojams, tačiau turi būti pripažinta, kad miškas buvo pažeistas stichinės nelaimės. Tokiu jis laikomas, kai dėl vėjo, sausros, potvynių ir kitų vadinamųjų abiotinių veiksnių, taip pat gaisrų, ligų ir miško kenkėjų yra sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių, o nukentėjusio miško plotas yra ne mažesnis nei pusė hektaro.
Darbai dėliojami pagal miško atkūrimo projektą
Pretenduodamas į paramą A. Zigmantavičius parengė projektą „Stichinių nelaimių pažeisto miško atkūrimas“, kuriame buvo numatyti visi miško sutvarkymo ir atsodinimo darbai bei apsaugos priemonės. Būtent šiuo projektu vadovaujantis ir buvo tvarkomas miškas. Projekto vertė siekė 167 tūkst. litų.
Visus miško atkūrimo projekte numatytus darbus paramos gavėjas įsipareigoja atlikti per trejus metus. Taip skatinama greičiau ir efektyviau atkurti pažeistus miško plotus ir išvengti papildomų nuostolių, kurie atsirastų delsiant atsodinti mišką. „Pradėjome nuo teritorijų valymo. Reikėjo išvalyti krūmynus, šabakštynus, paruošti dirvą ir tik tada pereiti prie konkretesnių darbų, tai yra, miško atkūrimo“,- apie pirmuosius tvarkymo žingsnius pasakoja miško savininkas.
Šiuo metu buvusiuose pažeisto miško plotuose jau auga nauji medeliai. Vietoje išlaužytų medžių bando prigyti jauni ąžuolai, eglės, juodalksniai. O A. Zigmantavičiui darbų vis dar netrūksta. Tam, kad medžiai prigytų, reikia rūpintis jų priežiūra ir apsauga, saugoti juos nuo graužikų ir laukinių žvėrių. Visgi miško savininkas teigia, kad parama jam buvusi nemenka pagalba, juo labiau kad stichija pažeidė didelį miško plotą.
Paramos kreiptis per trejus metus
Parama pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ gali būti teikiama pažeisto miško ploto sutvarkymo ir išvalymo darbams, sodmenims įsigyti ir jiems transportuoti, dirvai paruošti, sodinimo darbams, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms įsigyti. Skirtas lėšas taip pat galima naudoti priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų ir lapuočių medžių atskyrimo juostų įrengimui ir priežiūrai – tam, kad galima stichinių nelaimių žala būtų sumažinta ateityje. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 345 280 litų, o iš viso paramos lėšomis gali būti kompensuota iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Norint kreiptis paramos pagal minėtą priemonę, svarbu tai padaryti nepraėjus trejiems metams nuo stichinės nelaimės ar gaisro, kurio metu miškas buvo pažeistas. Apie pažeidimą būtina nedelsiant informuoti konkrečios teritorijos miškų urėdiją, kuri nustatys pažeidimo faktą bei išduos pažymą.
