„Rinkos taisyklės Lietuvoje neprognozuojamai keičiasi, o tinkamas reguliacinis mechanizmas – neegzistuoja. Tą įvertina ir investuotojai, apeidami Lietuvą arba stabdydami jau vystomus projektus laukiant, kol situacija pasikeis. Jei viskas taip ir liks, šalis iki 2030 m. praras 2,85 mlrd. eurų investicijų į sausumos vėjo elektrinių parkus ir 210 mln. eurų – į saulės“, – sako Linas Sabaliauskas, „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ (LVEA) direktorius.
Anot jo, pagamintos tvarios energijos kainos šalyje jau dabar – nuostolingos, o jei reguliavimas nesikeis, po 2030 m. kasmet bus prarandama šimtai milijonų eurų investicijų.
„Elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų Lietuvoje yra labai daug, o kuomet šalyje pučia vėjas ar šviečia saulė, rinkos kaina už jų sugeneruotą energiją krinta iki nulio arba tampa neigiama, o tai nėra palanku nei vienam investuotojui. Natūraliai iškyla egzistencinis klausimas – ar toliau vystysis Lietuvoje atsinaujinantys energijos ištekliai, ar ne? Jei vyriausybė toliau nieko nedarys, tada mes turėsime žaliosios energijos vystymo pauzę, o po 2030 metų, kol neišaugs elektros pasiūla rinkoje, šalis praras po 435 mln. eurų investicijų kasmet“, – sako L. Sabaliauskas.
Kaip teigia Martynas Nagevičius, „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos“ (LAIEK) prezidentas, išeičių pakeisti situaciją yra, tačiau jos kol kas neįgyvendintos.
„Tai išspręsti būtų galima padidinant paklausos elastingumą, kuomet elektros naudojimas pradėtų augti tuo metu, kai jos kainos rinkoje mažėtų ir priešingai. Taip pat pagamintos energijos perteklių būtų galima kaupti baterijose arba investuoti į išmanų elektros vartojimą, pavyzdžiui: elektromobilius krauti priklausomai nuo elektros kainų rinkoje, energiją naudoti šildymui šilumos tinkluose arba per papildomas jungtis į kitas šalis perduoti elektros perteklių, o jos pritrūkus nukreipti atgal į Lietuvą. Viso to kol kas šalyje dar nėra“, – teigia M. Nagevičius.
Jo teigimu, šalies institucijos turi užtikrinti palankią investicinę aplinką, kaip tą jau padarė kitos Europos šalys.
„Jei valstybė nori, kad trūkčiojančio žaliosios energijos vystymosi nebūtų, reikia kurti sistemą, kuri investuotojams garantuotų, kad jų elektros tikrai reikės. Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Airijoje, Lenkijoje naudojamas mechanizmas, kuomet valstybė garantuoja gamintojui, kad jis už pagamintą elektrą, ją pardavęs, gaus pajamas – jei elektros rinkos kaina yra labai maža, vartotojai padengia skirtumą, o jei kaina šokteli nuo vidurkio, tuomet gamintojas pardavęs brangiau, tą skirtumą kompensuoja vartotojams. Tai vienas būdų, kaip būtų galima pakeisti situaciją šalyje ir paversti ją palankia esamiems bei būsimiems investuotojams“, – sako M. Nagevičius.
Donatas Celešius, UAB „Enefit Green“ vadovas sako, jog valstybė turi imtis sprendimų, kad investuotojams Lietuvoje apsimokėtų gaminti atsinaujinančią energiją.
„Jeigu turim bendrą tikslą, jo turėtų siekti visos pusės, tiek valstybinės, tiek privatus sektorius, investuotojai. Reikalingas intensyvus dialogas apie dabartinę situaciją ir sprendimų ieškojimą. Valstybė turi daryti aiškius veiksmus, kad pagamintos iš vėjo ir saulės elektros suvartojimas Lietuvoje didėtų. Nei vienas verslas nesutiks statyti žaliosios energijos parkų tam, kad pusę laiko elektrą gamintų minusinėm ar nulinėm kainom“, – teigia UAB „Enefit Green“ vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
