O žmonėms, gyvenantiems senuose namuose, tokie politikų svarstymai kelia nerimą – jie nežino, kur reikės gyventi, kol vyks statybos, ar pavyks išsimokėti ir ar jų neapgaus.
Senos statybos sovietiniai daugiabučiai šnekamojoje kalboje dar vadinami „chruščiofkėmis“. Pastatai skaičiuoja ne pirmą dešimtį metų ir dalis jų yra kritinės būklės. Problemą spręsti užsimojo aplinkos ministras – siūlo tokius pastatus griauti ir vietoj jų statyti naujus. Visgi gyventojai tokius siūlymus vertina skeptiškai:
„Oi, nežinau, nežinau. Čia bus makalynė kažkokia. Čia kol viskas susitvarkys.“
„Šposina paprasčiausiai, nes žmonės nesutinka renovacijos daryti, kadangi renovacija labai brangi.“
„Tai o kur mes gyvensime, kai juos statys iš naujo?“
„Dabar naujų namų nestato kokybiškai. Po penkių metų reikia daryti kosmetinį remontą vis tiek. O šitie kaip stovi, tiek ir stovi. Kiek jiems? Šešiasdešimt metų.“
„Jauniems tai gal ir nieko atrodo. O mums, jau pagyvenusiems, tai išvis kraustytis yra baisu.“
Pradės nuo mažo projekto
Visgi Povilas Poderskis sako, kad pokyčius pradėti vykdyti reikia mažais žingsniais.
„Svarbiausia yra padaryti pirmą mažą projektą, kuris yra sėkmingas. Kad ir ten iš keturių butų daugiabučio, nes tokių daugiabučių irgi yra. Jeigu jis sėkmingai įsigyvendina, tada mes turime modelį, kuris veikia“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Visgi P. Poderskis sako, kad gyventojų pritarimo vis tiek reikėtų. O gyventojų palankumą lemti galėtų jau įvykdyti projektai, kurie būtų kaip teigiami pavyzdžiai.
„Ne viskas čia priklauso nuo ministerijos. Tokiam sėkmingam projektui reikėtų šimtaprocentinio visų vieno daugiabučio gyventojų pritarimo“, – sakė ministras.
Kita problema – finansų klausimas. Kas turėtų už tokius projektus ir namų perstatymą sumokėti? Ministerijos vizija – tokius projektus perduoti vystytojams, kurie nugriautų žemesnį daugiabutį, vietoje jo pastatytų keliais aukštais aukštesnį ir laisvus butus papildomai pristatytuose aukštuose parduotų. Gyventojai, pasak ministro, iš to gautų tik naudą, nes jų turto vertė kiltų.
Gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto vertė kiltų, o ir vystytojams, pasak ministerijos, tokie projektai apsimokėtų. Deja, vystytojai tikina, kad iš principo idėją palaikytų, bet kol kas ji turi labai daug spragų.
„Jeigu mes kalbame apie tai, kad reikia šitą problemą spręsti Vilniaus centre, tai taip, tai dažniausiai apsimoka griauti ir statyt naują. Jeigu kalbame apie Lietuvą kaip tokią, bet kurį kitą miestą, tai tikrai verslui neapsimoka griauti ir statyti naują“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narys Martynas Žibūda.
Ankstesnės valdžios darbą vertina skeptiškai
Idėja griauti senus daugiabučius ir vietoje jų statyti naujus nėra gimusi dabar. Apie tai svarstė ir buvusios Vyriausybės aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Tiesa, jo pasiūlymai buvo grįsti prievarta ir jėga. Diskutuoti ir tartis su gyventojais apie daugiabučių likimą jis neplanavo.
„Tie, kurie yra avariniai, jeigu gyventojai nesitvarko, tai jie bus skelbiami avariniais ir tada netinkamais eksploatuoti“, – kalbėjo S. Gentvilas,
Buvęs ministras sako, kad pastatė šiam projektui tvirtus pamatus ir beliko jį įvykdyti. Dabartiniam ministrui atrodo kitaip.
„Tai mes kažkokių labai ten gilių pamatų įleistų tai neradom tuo klausimu“, – tikino P. Poderskis.
Į ankstesnės valdžios darbą ministras žiūri skeptiškai.
„Buvo daug čia tų tokių politinių idėjų, kad ten va perstatysim Lazdynus, Karoliniškes ir visiems duosim po naują butą. Tai čia ne mūsų stiliaus reikalas šiuo atveju“, – sakė P. Poderskis.
Ministras sako, kad per savo kadenciją norėtų įgyvendinti bent vieną pilotinį projektą, kuris galėtų tapti sėkmingu pavyzdžiu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
