Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinė, o galbūt ir vienintelė mokėtoja būtų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
„Orlen Lietuva“ – ta pagrindinė įmonė, kuri perdirba naftą ir gamina įvairius naftos produktus. Tai pagrindinis potencialus viršpelnio mokėtojas. Bet pagal veiklos klasifikatorių turime ir šiek tiek daugiau su kuro gamyba susijusių įmonių. Turbūt iki dešimties įmonių, bet, natūralu, kalbame labiausiai apie „Orlen“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Kitos įmonės yra susijusios su biodegalų gamyba – biodyzelino, bioetanolio“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas vis dėlto teigė nemanantis, kad biodegalų gamintojai turėtų būti apmokestinami, nepaisant to, jog ir jie šiemet uždirba neplanuoto pelno. Jis abejojo, ar surinktas viršpelnio mokestis iš šių bendrovių būtų „reikšmingas pajamų šaltinis“.
„Manau, tai būtų neteisingas kelias, nes tai yra atsinaujinanti energetika, vietinių žaliavų panaudojimas“, – aiškino politikas.
„Todėl labiausiai krypsta akys į „Orlen Lietuvą“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Kaip rašė BNS, siekdama padidinti ateinančių metų biudžeto pajamas, valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį sutarė parengti laikino degalų gamybos sektoriuje veikiančių įmonių viršpelnio apmokestinimo schemą.
Premjeras po posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė, jog toks mokestis kitų metų biudžetą leistų padidinti preliminariai iki 70 mln. eurų.
Tuo metu užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui anksčiau įspėjus apie galimas mokesčio rizikas dvišaliams santykiams su Lenkija, M. Sinkevičius teigė, kad Varšuva tokį apmokestinimą įsivedė pati, o jokios oficialios pozicijos dėl jo panaudojimo Lietuvoje kol kas nepateikė.
„Manau, kad ne. Bet jei indikacijas išgirsime, jas vertinsime“, – LRT radijui sakė premjeras, paklaustas, ar viršpelnių mokestis nepakenks santykiams su Lenkija.
„Orlen“ lapkričio pradžioje pareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą, kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
K. Budrys praėjusią savaitę ragino viršpelnio mokestį svarstyti atsargiai, kad dėl galimai mažos finansinės naudos Lietuva nepatirtų neigiamų politinių pasekmių.
BNS kalbinti ekspertai ir rinkos dalyviai viršpelnio apmokestinimą vadino nesusipratimu bei ydingu pasiūlymu, kuris valstybei neduotų daug papildomų pajamų.
Jie pabrėžia, kad nors „Orlen Lietuva“ finansiniai rezultatai pagerėjo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus degalams, iki tol gamykla ilgus metus dirbo nuostolingai.
