Šimašius apie žemės mokestį: viduryje miesto liks „šašai“, mūsų tai netenkina

Valdžiai planuojant įstatyme įtvirtinti pareigą susimokėti vienkartinius mokesčius už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje, tai netenkina nei verslo, nei savivaldos. 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, svarstomos Žemės įstatymo pataisos, numatančios iki 105 proc. sklypo vertės mokestį, yra neadekvačios ir gali paralyžiuoti miestų plėtrą.

„Iš būsto ir kitos paskirties turto plėtotojų pusės manome, kad tai ženkliai sumažins būsto įperkamumą, nes mokestis nuguls ant pirkėjų pečių ir galutinio produkto kaina išaugs keliolika procentų. Manome, kad tai gali įsukti sniego gniūžtę, kuri riedėdama įtrauks ne tik objektus ir sklypus centrinėse miestų dalyse, bet tai nusiris ir į pakraščius, todėl net ekonominis būstas gali tapti vis sunkiau įperkamas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Statulevičius.

Pasak Vilniaus mero Remigijus Šimašiaus, jei būtų priimtos dabartinės įstatymo pataisos, iškiltų reali grėsmė didėti ne tik būsto kainoms, bet ir kokybiškai vystyti miestą.

„Tai reiškia, kad „šašai“ viduryje miesto liks, atsiprašau už išsireiškimą, bet „perkūnkiemiai“ aplink miestą dygs, o tai reiškia, kad bus daugiau tankumo ten, kur jo neturi būti, o miestas ir toliau bus išbarstytas, turėsime daugiau važinėti, kas mūsų visiškai netenkina“, – spaudos konferencijoje aiškino R. Šimašius.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad pramonė dėl augančių kaštų ir mažėjančio konkurencingumo turėtų judėti iš didmiesčių į regionus, tačiau planuojamos pataisos tą pokytį užkonservuotų.

„Nėra kitos išeities ilguoju periodu vidutinei ir žemesnės pridėtinės vertės gamybai iš didmiesčių keltis į regionus čia paliekant galimybę plėtoti tik inovatyviąją pramonę. Šituo atveju iš kur mes paimsim pinigus gamybos iškėlimui, nes idėja buvo parduoti tas miestų centruose užsilikusias gamyklas ar prekybos centrui, ar gyvenamajai statybai ir iš tų pinigų pasistatyti naujas gamyklas regionuose“, – kalbėjo V. Janulevičius.

REKLAMA

„Šiandien tam iškilo pavojus, nes mes tiesiog, liaudiškai kalbant, užmarinuosime tuos objektus ilgiems dešimtmečiams“, – pridūrė jis. 

M. Statulevičius teigė, jog verslas naujam mokesčiui norėtų pereinamojo 3–5 metų laikotarpio, be to, jis neturėtų būti didesnis nei 50 proc. sklypo vertės. 

„Verslas nenori sakyti, kad nenorime prisidėti prie valstybės gerovės, nenorime mokėti mokesčių, tačiau mokestis turi būti tikslinis, o jo tarifas turi būti protingas, įvedant jį palaipsniui“, – teigė jis.

Vilniaus mero teigimu, ne atmesdamas, o tik siūlydamas mažinti žemės mokestį, verslas yra per mandagus, nes toks mokestis – nelogiškas.

„Tarkim, pagal bendruosius planus stovi dabar sandėlis, o turėtų būti gyvenamieji namai arba biurai, tai tokiu būdu nėra jokios logikos ir pagrindo imti net 1 proc. mokesčio, nekalbant jau apie 105. Šiuo atveju man nuostabu ir keista matyti, kai verslas sako, karkit mus, bet truputėlį mažiau, nes ir 50 proc. yra labai blogas mokestis, bet dvigubai mažiau blogai nei 105“, – teigė R. Šimašius.  

Žemės įstatymo projekto pataisos numato, kad ne aukcione išnuomotų valstybinių sklypų nuomininkai, norėdami užsiimti NT plėtra, turėtų mokėti 5 proc. sklypo vertės mokestį už jo paskirties keitimą, 5–50 proc. – už papildomai užstatomą plotą ir dar 5–50 proc. – už papildomai pastatomą bendrą plotą, priklausomai nuo jų dydžio.

„Verslo žinios“ yra rašiusios, jog nuo 2017 metų grupės Seimo narių inicijuotomis pataisomis siekiama, kad valstybė gautų naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių yra vystomi privatūs projektai.

„Valstybė iš tokių sandorių negauna jokios naudos arba gauna labai minimaliai. Toks mokestis skatintų aukštinti pastatus arba tankinti statomą plotą“, – „Verslo žinioms“ yra sakęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Anot ministro, šios problemos sprendimas yra politinis, dėl kurio bendrą sutarimą turės surasti Vyriausybė ir Seimas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų