Gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi vidutinės įtampos (VĮ) tinklais, kainos mažėja 8‒10 proc.
Vartotojams, kurie naudojasi žemos įtampos (ŽĮ) tinklais, kainos didėja 5‒9 proc., priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo.
„Kainų augimas susijęs su objektyviai išaugusiomis perdavimo ir skirstymo sąnaudomis. Gaminantys vartotojai naudojasi ta pačia tinklų infrastruktūra kaip ir kiti vartotojai, todėl jos išlaikymas turi būti finansuojamas proporcingai“, – pranešime teigia VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Kiek brangs?
Populiariausias nuosavas elektrines turinčių gyventojų variantas – atsiskaitymas už atgautą elektrą, jo kaina didėja 9 proc. – nuo 6,7 iki 7,3 centų už kilovatvalandę (kWh, su PVM).
Gaminantiems vartotojams, atsiskaitantiems procentais nuo į tinklą patiektos elektros kiekio, kaina didėja beveik 6 proc. ‒ nuo 35 proc. iki 37 proc.
Vartotojams, pasirinkusiems atsiskaitymo būdą už leistiną generuoti galią, metinė kaina didėja apie 5 proc. – nuo 4,79 iki 5,03 eurų už kilovatą per mėnesį (su PVM).
Visos šios kainos – elektrą įsigyjant ŽĮ tinkluose.
Atsiskaitant pagal persiuntimo paslaugos kainas, mokestis nesikeičia – kaina bus tokia pati kaip pasirinktas ESO elektros persiuntimo paslaugos tarifas, kai 1 kWh kaina lygi jų pasirinktai persiuntimo paslaugos tarifo kainai (tiek ŽĮ, tiek VĮ tinkluose).
ŽĮ tinkluose kainos didėja dėl išaugusių perdavimo ir skirstymo sąnaudų bei mažesnės prognozuojamos elektros rinkos kainos.
Tuo metu VĮ tinkluose jos mažėja, nes sumažėjo papildoma dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos.
Gaminantys vartotojai iš viso gali rinktis iš keturių atsiskaitymo už infrastruktūrą būdų, kainos diferencijuojamos pagal įtampas, prie kurių yra prijungtos gyventojų elektrinės, ir priklauso nuo vartotojo pasirinkto atsiskaitymo būdo.
