Kol pareigūnai skiria simbolines baudas, nelegaliai veiklą vykdantys veikėjai per metus sugeba vienam užsieniečiui „parduoti“ 18 tūkst. automobilių, o realus nelegaliai išardomo laužo kiekis viršija 100 tūkst. tonų per metus.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenys rodo, kad 2023 m. Lietuvoje legaliai surinkta 43 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų. Tačiau Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit teigia, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, realus atliekų kiekis gali siekti net 150 tūkst. tonų per metus.
„Dėl netobulo teisinio reguliavimo teisėtai surenkama ir tinkamai sutvarkoma mažiau nei trečdalis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“, – konstatuoja V. Jankoit.
Pasak jo, Aplinkos apsaugos institutas dar 2018 m. atliko vertinimą ir nustatė, kad 82 proc. Lietuvoje susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išardomos neteisėtai.
Tūkstančiai lengvųjų automobilių Lietuvoje neturi galiojančios techninės apžiūros ar galiojančio draudimo. O jų savininkams siūloma taikyti naujas sankcijas.
Vienas asmuo – 18 tūkst. automobilių
Kur dingsta šimtai tūkstančių tonų metalo ir plastiko? Atsakymą į šį klausimą sufleruoja „Regitros“ duomenys, atskleidžiantys milžiniško eksportą mastą, kuris, įtariama, egzistuoja tik oficialioje statistikoje.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas V. Jankoit atkreipia dėmesį į šokiruojantį faktą.
Įmonės „Regitra“ duomenimis, vien 2024 m. vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje savo vardu įsigijo net 18 tūkst. M1 klasės automobilių.
„Panašių schemų, kuomet deklaruojama, jog seni automobiliai parduoti užsienio piliečiui, tačiau iš tiesų su pardavėjais atsiskaičius grynaisiais pinigais, lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardomi, fiksuojama kasmet“, – aiškina V. Jankoit.
Pasak eksperto, tokia spraga atsiranda dėl to, kad parduodant automobilį užsieniečiui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoja tik Lietuvos gyventojas, o tolesnio automobilio kelio niekas nebekontroliuoja.
Analizuojant „Regitros“ pateiktą lengvųjų automobilių (M1 klasės) statistiką, į akis krenta ir daugiau keistų detalių.
Lietuvoje išregistruotų, bet užsienio piliečiams parduotų automobilių skaičius praktiškai nesikeičia du metus iš eilės. 2024 ir 2025 m. fiksuota po 54 867 tokius atvejus.
Tuo tarpu oficialiai sunaikinamų (baigus eksploatavimą išregistruojamų) automobilių kreivė leidžiasi žemyn: nuo 30 171 vnt. 2024 m. iki 29 228 vnt. 2025 m.
Uždirba milijonus
Šešėlinis verslas iš tokių schemų kraunasi milijonus. Jeigu kaip pavyzdį paimtume Baltarusijos piliečio atvejį, kuris 2024 metais įsigijo 18 tūkst. automobilių, nelegalūs ardytojai šešėlinėje rinkoje galėjo gauti mažiausiai milijoną eurų pajamų, tačiau V. Jankoit mano, kad realybėje ši suma gali siekti iki 4,5 mln. eurų ir daugiau.
Tuo metu valstybė praranda mokesčius, legalūs atliekų tvarkytojai negali užtikrinti transporto priemonių atliekų sutvarkymo, o, kas blogiausia, pavojingomis atliekomis teršiama aplinka.
„Aplinkos apsaugos institutas 2018 m. atliko Transporto priemonių rinkos bei jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimą ir nustatė, kad 82 proc. Lietuvoje susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išardomos neteisėtai.
Dėl neteisėto transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 256 mln. eurų gautinų pajamų už naudotų automobilių pardavimą.
Dėl neteisėto ENTP ardymo valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 33 mln. eurų gautinų pajamų už priduotas atliekas. Vertinime taip pat buvo nurodyta, kad kasmet beveik 9 proc. Lietuvoje naudojamų TP tampa nebetinkamos tolesniam naudojimui“, – sako V. Jankoit.
Kodėl „apsimoka“ teršti gamtą?
Kodėl nelegalūs „garažiukai“ klesti, o sąžiningas verslas stumiamas į paraštes? Atsakymas slypi atliekų tvarkymo kaštuose.
V. Jankoit aiškina, kad automobilių ardymo atliekos skirstomos į turinčias teigiamą ir neigiamą rinkos vertę. Metalo turinčios dalys (kėbulai, sparnai ar akumuliatoriai) neša pelną, todėl jas apsimoka priduoti. Tačiau vidutiniškai 1,43 tonos sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų. Tai – plastikas, guma, stiklas, salono apdaila, užterštos pašluostės ir panaudota alyva.
„Vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų“, – pabrėžia V. Jankoit. Pasak jo, šios atliekos tiesiogine to žodžio prasme tuština automobilių ardytojų kišenes, nes už jų surinkimą ir tvarkymą reikia mokėti, todėl ne visi yra linkę tą daryti.
Dėl tokios situacijos rinkoje susidaro nelygios konkurencinės sąlygos. Sąžiningai dirbantis verslas privalo mokėti tūkstančius už atliekų sutvarkymą, o šešėlyje plušantys veikėjai pasirenka pigiausią kelią – pasiima vertingus metalus, o tai, kas kainuoja, tiesiog išmeta.
Tokią praktiką patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamentas. Pareigūnų teigimu, nelegaliai veikiantys ardytojai vengia tvarkyti padangas, gumas ar plastikus būtent dėl didelių kaštų. Dažniausiai tokie pažeidėjai šiomis atliekomis atsikrato neteisėtai: išmeta jas neleistinose vietose arba sudegina šildydami tas pačias dirbtuves.
Baudos – simbolinės, o įrodymai renkami kaip detektyve
Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. vykdytos akcijos „Garažiukas“ rezultatai rodo, kad kova su šiuo reiškiniu primena bandymą semti jūrą šaukštu. Nors pareigūnai patikrino beveik 300 subjektų, skiriamos sankcijos atrodo neadekvačios šešėlinio verslo mastams.
Iš 147 patikrintų ūkio subjektų pažeidimai nustatyti 31-ame, o bendra jiems skirtų baudų suma siekė vos 1 025 eurus. Fizinių asmenų sektoriuje situacija panaši.
Iš 133 patikrintų asmenų pažeidimai fiksuoti pas 44, o jiems skirta baudų tik už 1 155 eurus. Tai reiškia, kad vidutinė bauda pažeidėjui siekia vos kelias dešimtis eurų.
Dažniausiai nustatomi pažeidimai – ne tik netinkamas atliekų rūšiavimas. Pažeidėjai piktybiškai nevykdo atliekų apskaitos sistemoje GPAIS, o susidariusias atliekas priduoda apsimesdami eiliniais gyventojais (fiziniais asmenimis), taip slėpdami komercinę veiklą.
Didžiausias iššūkis inspektoriams – įrodyti, kad „garažiuke“ vyksta nelegalus ardymas, o ne remontas.
„Asmuo gali teigti, kad jis remontuoja transporto priemonę, nors vizualiai matosi, kad ji yra ardoma ir yra netinkama eksploatuoti“, – aiškina Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Pareigūnams tenka dirbti tarsi detektyvams: rinkti objektyvius įrodymus, apklausti liudytojus, vykdyti apžiūras bei dokumentų poėmius, kad nustatytų tikrąjį veiklos tikslą – ar siekiama automobilį prikelti, ar tiesiog pasipelnyti iš jo dalių.
Tiksinčios bombos – elektromobilių baterijos
Rinkoje daugėjant elektromobilių, kyla nauja, itin pavojinga grėsmė. Aplinkos apsaugos instituto atlikto vertinimo duomenimis, Lietuvoje eksploatuojamose visų kategorijų elektrinėse transporto priemonėse yra daugiau kaip 20 tūkst. tonų elektrinių transporto priemonių baterijų, kasmet susidaro daugiau nei 2000 tonų šių atliekų, tačiau 2022 metais atliekų tvarkytojai sutvarkyti priėmė tik 1,86 tonų pramoninių (įskaitant elektromobilių) baterijų atliekų.
„Skelbimų portaluose galima rasti pasiūlymų parduoti netinkamas naudoti elektromobilių baterijas“, – pastebi ekspertas.
Nelegalūs ardytojai, pasinaudodami tuo, kad iš elektromobilių pašalintos ličio jonų baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, imasi saviveiklos. Tinkamus pakartotiniam naudojimui elementus jie panaudoja kitoms baterijoms „prikelti“ arba paverčia energijos kaupikliais žvejybai, kemperiams, saulės elektrinėms bei savadarbėmis išorinėmis baterijomis.
„Tačiau tokia veikla slepia didelę žalą. Nelegalūs ardytojai panaudoja vis dar „gyvybingas“ celes, o nereikalingas dalis išmeta į mišrių ar kitų atliekų konteinerius. Tuo tarpu vienoje elektromobilio baterijoje vidutiniškai yra apie 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario. Šias brangias medžiagas galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, bet tik tuomet, jeigu baterija patenka pas teisėtai ir pagal aukščiausius standartus veikiančius tvarkytojus
Kol kas iki 99 proc. elektromobilių baterijų išardomos nelegaliai“, – pabrėžia eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas V. Jankoit.
100 eurų išmoka ir baudos verslui
Nuo 2026 m. įsigalioja gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, kuris turėtų iš esmės keisti situaciją.
Pasak V. Jankoit, gyventojo pajamos priduodant automobilį galės padidėti iki 100 eurų, nes automobilių gamintojai ir importuotojai finansuos neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo) sutvarkymą.
Griežtesnis rimbas paruoštas ir verslui. Įmonėms už pareigos organizuoti ir finansuoti automobilinių atliekų tvarkymą nevykdymą grės baudos iki 2200 eurų už kiekvieną verslo tikslais Lietuvos vidaus rinkai tiektą transporto priemonę. Tai reiškia, kad baudos sumuosis ir gali siekti milžiniškas sumas.
Teigiamų pokyčių yra ir biurokratijos srityje. Siekiant užtikrinti tikslesnę apskaitą ir sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, „Regitra“ nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iš esmės pakeitė automobilių utilizavimo tvarką.
Nuo šiol gyventojams nebereikia patiems rūpintis sunaikinimo deklaracija ar vykti į „Regitrą“ automobilio išregistruoti – visus šiuos veiksmus sistemoje už juos atlieka patys atliekų tvarkytojai.
Tačiau „Regitros“ atstovai taip pat pabrėžia, kad ši supaprastinta sistema veikia tik tuomet, jei automobilis perduodamas licencijuotai atliekų tvarkymo įmonei. Tik tokiu atveju savininkas gali būti ramus, kad visi žingsniai (nuo priėmimo iki duomenų suvedimo) bus atlikti tinkamai, o automobilis bus oficialiai išregistruotas be jokių papildomų veiksmų.
Siūlo spręsti problemą
Aplinkos apsaugos institutas kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija siūlo imtis ryžtingų veiksmų ir įteisinti realią savininkų atsakomybę už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sutvarkymą.
Vienas siūlymų – koreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą, išplečiant ENTP sąvoką. Siekiama įtvirtinti nuostatą, kad automobilis automatiškai būtų laikomas atlieka, jei jo leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei 2 metus būtent dėl negaliojančios techninės apžiūros.
„Regitros“ 2026 m. sausio 1 d. duomenys rodo, kad bendras transporto priemonių, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas ilgiau nei metus dėl negaliojančio draudimo ar techninės apžiūros, Lietuvoje siekia beveik 24 tūkst. (23 748).
Liūto dalį šioje statistikoje užima M1 klasės lengvieji automobiliai –13 349 (9264 be draudimo ir 4085 be techninės apžiūros). Tačiau kiemus ir aikšteles užgriozdina ne tik jie.
Pavyzdžiui, 733 N1 klasės automobiliai neturi techninės apžiūros ir 2251 neturi draudimo. Sunkiasvorių (N3 klasės) transporto priemonių segmente skaičiai taip pat iškalbingi. 753 neturi draudimo ir 1841 neturi galiojančios techninės apžiūros.
Pasak iniciatorių, tokiems užmirštiems automobilių savininkams taikytinos ekonominės sankcijos taptų efektyviu įrankiu, skatinančiu neatsakingus savininkus ne kaupti metalo laužą, o jį priduoti tvarkytojams.
Be to, ekspertai ragina ne tik keisti įstatymus, bet ir vykdyti jau dabar numatytą kontrolę – realiai tikrinti transporto priemones, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas ilgiau nei dvejus metus, kaip tai numato galiojantys aprašai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
