Šiuo metu Lietuvoje taikomas ribojimas, neleidžiantis nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams kartu gauti kitų jiems priklausančių valstybinių pensijų.
Konservatorė Angelė Jakavonytė siūlo pataisą numatančią, kad nuo okupacinių režimų ar kitų istorinių aplinkybių nukentėję asmenys galėtų kartu gauti ir jų tarnyba ar nuopelnais valstybei užtarnautą valstybinę pensiją.
Kodėl siūlomi pokyčiai?
Šiuo metu nustatyta, kad teisę į kelias valstybines pensijas turintis asmuo dažniausiai gali pasirinkti tik vieną iš jų.
Dėl to nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai negali pasinaudoti teise į kitas valstybines pensijas, net jeigu jas užsitarnavo savo darbu, tarnyba ar ypatingais nuopelnais valstybei.
Pakeitimų iniciatoriai pažymi, kad toks reguliavimas nėra pagrįstas, nes skirtingos valstybinės pensijos suteikiamos dėl skirtingų priežasčių.
Trys valstybinių pensijų skyrimo pagrindai
Teikdama naują pasiūlymą Seimo narė primena, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje išskiriami trys pagrindiniai valstybinių pensijų skyrimo pagrindai:
- už ypatingą tarnybą valstybei;
- už nuopelnus Lietuvos valstybei;
- kaip valstybės parama arba kompensacija nukentėjusiems asmenims.
Pirmieji du pagrindai yra susiję su paties žmogaus pasirinkimais ir pastangomis. Tokiais atvejais teisė į valstybinę pensiją įgyjama dėl tarnybos, profesinės veiklos ar ypatingų nuopelnų.
Tuo metu nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija yra kitokio pobūdžio. Ji skiriama ne už nuopelnus ar tarnybą, o kaip kompensacija už okupacinių režimų, represijų ar kitų istorinių aplinkybių sukeltą žalą, praradimus ir teisių suvaržymus. Teisę į tokią pensiją turi tik asmenys, kuriems specialiais įstatymais suteiktas nukentėjusiojo statusas.
Dėl šios priežasties pataisų rengėjai teigia, kad nukentėjusieji asmenys yra išskirtinėje teisinėje padėtyje, todėl jiems neturėtų būti taikomi tokie pat ribojimai kaip kitų valstybinių pensijų gavėjams.
Ką siūloma keisti?
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad asmuo, turintis teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi išmokas vienu metu.
Pagal siūlomą modelį būtų mokamos dvi valstybinės pensijos:
- nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija;
- viena paties asmens pasirinkta kita valstybinė pensija.
Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo neprarastų teisės į pensiją, kuri jam priklauso už tarnybą, profesinius pasiekimus ar nuopelnus Lietuvos valstybei.
Ar būtų taikomi apribojimai?
Pataisos autoriai pabrėžia, kad bendras valstybinių pensijų sumos ribojimas nesikeistų. Kitaip tariant, net ir gavus dvi valstybines pensijas, toliau galiotų Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta maksimali bendra valstybinių pensijų suma.
Todėl siūlomi pakeitimai esą orientuoti ne į išmokų didinimą visiems gavėjams, o į teisingesnį skirtingų valstybinių pensijų paskirties vertinimą. Nukentėjusiųjų asmenų pensija būtų laikoma kompensacija už istorines netektis, o kita valstybinė pensija atspindėtų žmogaus asmeninius nuopelnus ar tarnybą valstybei.
Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, nukentėjusieji asmenys pirmą kartą galėtų kartu gauti kompensacinio pobūdžio pensiją ir vieną savo pastangomis užsitarnautą valstybinę pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Šiuo metu ji siekia 74,28 euro.
