Per skaitmenines platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto, siuntinių kurjeriai.
Pakeitimais siūloma, kaip nustatyti, ar platformoje dirbantys žmonės yra jos darbuotojai, ar dirbantys savarankiškai – pirmiausia būtų vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką sutartyje nurodytų šalys.
Seimas apsispręs dėl platformų darbuotojų sąlygų gerinimo
Kaip per svarstymą sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas demokratas Tomas Tomilinas, Darbo kodekso pakeitimais „įvedama civilizacija“ į tuos algoritminio valdymo mechanizmus, kai vietoje darbdavio yra elektroninė programėlė, kuri už jį nusprendžia, kada jis dirba ir kiek uždirba.
Socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, vis daugiau žmonių dirba platformose, o pataisos yra vertingos, apgins dirbančius platformose žmones.
Pataisų priėmimo išvakarėse Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar svarstė pataisas, kuriomis norėta suvaržyti dirbančiųjų platformose galimybes derėtis dėl suteikiamos paslaugos kainos.
„Jeigu taip atsitiks, tai jie neturės tokios laisvės ir kapitalizmo nebus, bus monopolija, bus dominavimas, bus primetimas (iš platformos – BNS) darbo. Bus tiktai vergiškos galimybės priimti arba atsisakyti. Jeigu tu darbuotojas, tai taip tu turi vykdyti nurodymus. Jeigu tu partneris, verslas, tu turi teisę derėtis dėl kainos. Tai yra civilinių santykių pagrindas“, – BNS teigė T. Tomilinas.
Pokyčius siūlanti socialdemokratė Ilona Gelažnikienė sako, kad ne visada įmanoma ar tikslinga individualiai derėtis dėl paslaugos kainos.
Po svarstymo Seimas pritarė nuostatai, kad platforma ir darbuotojai gali susitarti dėl paslaugos kainos, taip pat turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių bei susipažinti su esminėmis sąlygomis (įkainis, konkretus adresas, vieta, atstumas) prieš paslaugos teikimą.
Pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos ES Platformų direktyvos nuostatos dėl didesnio skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų.
T. Tomilino teigimu, platformų direktyvą kol kas įgyvendino vienintelė šalis – Slovakija, o Lietuva būtų antra. Pasak jo, dar keturios šalys įstatymų projektus svarsto savo parlamentuose, 10 ES valstybių jų kol kas nėra parengusios.
Lietuvoje veikia 140 platformų, jose sutelkta 10 proc. darbo jėgos.



