Už tai numatančias Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko ketvirtadienį pateiktas Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 12 susilaikė. Projektą svarstys Aplinkos apsaugos komitetas, o į plenarinę salę jis vėl sugrįš gegužės 19 d.
Įstatymo pakeitimai numato, kad hidroelektrinių savininkams už 2 per metus padarytus pažeidimus, kurie nebus ištaisyti per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, grės išregistravimas.
Iki šiol tokios sankcijos hidroelektrinių savininkams grėsė už 3 per metus padarytus ir per 3 mėnesius nuo jų nustatymo neištaisytus pažeidimus.
Svarstys siūlymą griežtinti hidroelektrinių savininkų atsakomybę
Pasak L. Jonausko, parengti įstatymo pataisas paskatino daugkartiniai hidroelektrinių savininkų pažeidimai, kurie padaro didelį neigiamą poveikį upėms ir jose esantiems žuvų ištekliams.
„Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, hidroelektrinių savininkai per metus daro pakartotinius pažeidimus, o jų pasikartojančių pažeidimų skaičius siekia nuo 2 iki net 5 kartų per metus. Jokios sankcijos, jokios baudos jų neatgraso. Vienintelė galimybė sustabdyti gamtai nedraugišką jų veiklą yra uždaryti tas hidroelektrines. Už 2024 m. hidroelektrinių savininkų vidutinis sumokėtas už gamtos išteklius mokestis buvo apie 300 eurų. Tai čia tikrai nėra drastiška, jeigu užsidarys kokia nors hidroelektrinė, kuri neturi jokių galimybių gamtai draugišku būdu veikti", – Seimo plenariniame posėdyje sakė L. Jonauskas.
Jis pastebi, kad dažnai pažeidimų metu dramatiškai nusekinamos upės, išgaišta žuvys ir padaroma itin didelė žala gamtai. L. Jonauskas tikisi, kad griežtesnė atsakomybė padės išvengti pasikartojančių hidroelektrinių pažeidimų, kurie tiesiogiai veikia vandens telkinių bioįvairovę, krantų stabilumą ir kraštovaizdį.
