Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu.
Skundų vis daugiau
Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.
Nuo bankų nukentėjusių asmenų ir įmonių asociacija įsikūrė tam, kad kovotų už pažeistas žmonių teises, ir žada inicijuoti tiesioginius ieškinius Skandinavijos bankams, kodėl jie leidžia savo filialams Baltijos šalyse savivaliauti. Mat su savais piliečiais Skandinavijos bankai nesielgia taip, kaip su lietuviais.
Kaip teigia asociacijos direktorė Lina Urbšaitė, tik suvienijus visus asmenis, kurių teises bankai vienašališkai pažeisdavo, galima pažaboti kol kas įstatymais nereguliuojamą komercinių bankų savivalę.
Nauja organizacija vienija dar tik keliasdešimt narių, bet ji žada plėstis, nes kasdien sulaukiama beveik po pusšimtį skundų iš bankų nuskriaustų žmonių ir įmonių.
Asociacija, vadovės teigimu, turi galimybę atsijoti subjektus, kurie tikisi pasinaudodami aplinkybėmis, kad išvengtų savo įsipareigojimų bankams, nes kiekvieno į asociaciją besikreipiančio asmens situacija ir paskolų dokumentai nuodugniai tikrinami.
Vienas prieš banko mašiną - bejėgis
Pasak L.Urbšaitės, bankai aiškina, kad nori solidariai bendradarbiauti su žmonėmis, bet akivaizdu, kad jie naudojasi nebaudžiamumu ir pažeidinėja skolininkų teises.
Daugiausia pažeidimų asociacija įžvelgia paskolų sutartyse.
„Sutartį žmogus pasirašo nesuvokdamas daugelio dalykų, nes jam ji nėra išaiškinama papunkčiui, nors bankai turi prievolę kiekvienam vartotojui nuodugniai išaiškinti visus aspektus", - kalbėjo L.Urbšaitė. Vartotojo atsakomybės ji taip pat neneigė, tačiau tvirtino, kad dauguma jų neturi tinkamų teisinių, finansinių ir bankinių žinių, kad galėtų suvokti sutarties niuansus. Todėl, anot asociacijos vadovės, bankai privalo realiai prisiimti solidarią atsakomybę, o ne tik ją deklaruoti.
„Vienas žmogus - ne karys prieš tokią mašiną kaip bankai, - sakė L.Urbšaitė. - Lietuvoje bankų nuskriausti žmonės nebeturi lėšų kreiptis į teismus ir tik susibūrę į grupę mes tikimės ką nors pasiekti".
Kalbėdama apie bankų apgavystes, ji vardijo situacijas, kai rusakalbiams gyventojams sutartys lietuvių kalba teikiamos tinkamai jų neišaiškinus. Nereti atvejai, kai bankų atstovai įmonių vadovams po šūsnimi kitų dokumentų „netyčia" pakiša naujas laidavimo sutartis, o nieko nenutuokiantys žmonės jas pasirašo ir išplečia savo įsipareigojimus.
„Šiuo metu teismuose jau kovojama ir su tais atvejais, kai bankai kėsinasi iš gyventojų atimti jų įkeistą būstą ir išvaryti šeimas į gatvę, - kalbėjo L.Urbšaitė. - O tie būstai, žinoma, būtų parduoti varžytinėse už gerokai mažesnę sumą, nei yra verti, dažnai tų pačių bankų antrinėms įmonėms".
Engėjus siūloma žaboti
Bankų engiamus Lietuvos žmones palaikantis Seimo narys Petras Gražulis sakė, kad Seimas po pateikimo ėmėsi svarstyti jo pateiktas įstatymų pataisas, kurios turėtų sumažinti bankų manipuliavimą fizinių ir juridinių asmenų turtu.
„Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie įstatymai, kad bankas iš asmens gali ne tik išsireikalauti jo įkeistą turtą, bet ir išieškoti nuostolius iš kito turto, jei pardavus įkeistą turtą padengiami ne visi banko nuostoliai", - kalbėjo P.Gražulis, piktindamasis, kad patys bankai išpūtė nekilnojamojo turto burbulą, o dabar, turtui nuvertėjus, superka jį pusvelčiui per savo antrines įmones.
Priėmus pateiktas teisės aktų pataisas, bankai galėtų išieškoti tik iš įkeisto turto, taip pat bankų antrinėms įmonėms siūloma neleisti supirkinėti gyventojų turto, o 2 metus po krizės bankai apskritai negalėtų nusavinti bet kokio turto iš nemokių juridinių ir fizinių asmenų.
Algirdas BUTKEVIČIUS, seimo narys:
Net garsūs ekonomistai, Nobelio premijos laureatai nenumatė padarinių, kuriuos sukels didžiulių pinigų invazija į nekilnojamojo turto sektorių. Iš kur apie grėsmę galėjo žinoti žmonės, gyvenime neskaitę jokio ekonomikos vadovėlio? O bankai tuo pasinaudojo. Bet bankuose dirba specialistai, analitikai, kurie privalėjo gebėti prognozuoti. Jei bankai būtų reikalavę iš paskolas imančių fizinių asmenų 30 proc. turto vertės įnašo, tokios tragedijos kaip šiandien nebūtų.
Tikriausiai komerciniai bankai būtų apie tai pagalvoję, jei Lietuvos bankas jiems būtų padidinęs su būsto paskolomis susijusias privalomąsias atsargas. Bet jos buvo sumažintos iki 6 proc., kai, pavyzdžiui, Estija jas padidino iki 15 proc.
Matome ir kitų žingsnių, kai žmonės tiesiogiai prievartaujami užstatyti giminaičių turtą, viliojami į spąstus žadant, kad bus atidėtas paskolos grąžinimas. Kartais pasirodo, kad bankai savavališkai būsto paskolą pervardina į vartojimo paskolą. Tuomet palūkanų norma nuo 11 proc. pašoka iki 13 proc., o bankai dangstosi pasirašytomis sutartimis, kur numatyta, kad bankas gali keisti sąlygas.
Kaip čia neprisiminti JAV prezidento Teodoro Ruzvelto sprendimo sumažinti paskolas tiek, kiek per krizę nuvertėjo nekilnojamasis turtas? Tai smarkiai sumažino žmonių įsipareigojimus bankams. Ir mūsų valdžia pirmiausia turi kalbėtis su bankais, kad valstybėje nebūtų kuriama vergovė. Šiandien matyti, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių dėl komercinių bankų tapo vergais ilgiems metams.
Alia ZINKUVIENĖ
