• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Seimui priėmus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pažaboti įsiaudrinusią saulės jėgainių statybą, atsinaujinančių išteklių asociacijų atstovai perspėja – skubos tvarka parengtas įstatymas valstybei gali atnešti milžiniškų nuostolių.

 Seimui priėmus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pažaboti įsiaudrinusią saulės jėgainių statybą, atsinaujinančių išteklių asociacijų atstovai perspėja – skubos tvarka parengtas įstatymas valstybei gali atnešti milžiniškų nuostolių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę Seimas nutarė nuo kovo 1 panaikinti visus leidimus tiems saulės jėgainių savininkams, kurie nesugebės įrodyti, kad į projektus investavo ne mažiau nei pusę projekto vertės. Rimvydas Karoblis, bendrovės „Via Solis“, konsultuojančios saulės energetikos klausimais, valdybos narys ir Fotoelektronikos technologijų ir verslo asociacijos narys sako, kad priėmus tokį sprendimą didelė dalis jėgainių statytojų per šešias savaites, likusias iki kovo mėnesio, nespės pabaigti elektrinių ir negaus anksčiau valstybės pažadėtų subsidijų.

REKLAMA

Taip bus pakirstas pasitikėjimas valdžia, o saulės jėgainių statytojai, net ir tie, kurie elektrines būtų susiruošę statyti spekuliaciniais tikslais, galės tikėtis, kad nuostolius atlygins valstybė. Šie neva gali siekti iki 500 mln. litų.

Kaip vertinate vyriausybės sprendimą pritarti Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisoms?

Manau, kad vyriausybė eidama šiuo keliu daro klaidą. Ji suteikia galimybę visiems pateikusiems leidimus statyti saulės elektrines kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos. Visiems be išimtiems – nesvarbu, ar statyti susiruošė spekuliaciniais tikslais, ar dėl savo poreikių. Tačiau Energetikos ministerija ketina sudaryti komisiją, kuri išsiaiškintų, ar projektai buvo daromi spekuliaciniais tikslais...

REKLAMA
REKLAMA

Teisiškai, jei žmogus sumokėjo avansą, gali vykdyti projektą. Ar sudėtinga sumokėti avansą iki kovo pirmosios? Ne. Ministerija savo deklaruojamais būdais tų problemų neišspręs. Komisija, remdamasi neaiškiais kriterijais, atrinks projektus, o kovo mėnesį vėl bus užversta prašymais ir turėsime panašią situaciją kaip dabar. Ne tai yra problemos sprendimo kelias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinė bėda dėl šito įstatymo korektūros priėmimo – bus sugriautas bet koks pasitikėjimas valstybės institucijomis ir man dėl to labiausiai gaila. Pusę metų žmonės buvo kviečiami statyti elektrines, o dažniausiai užduodamas klausimas buvo: ar valstybė nepersigalvos ir ar gyventojai tikrai galės pasinaudoti subsidijomis“. Aiškinau, kad reikia pasitikėti valstybe, kad pažadas turėtų būti ištesėtas.

REKLAMA

Nesakome, kad įstatymo nereikia keisti, nelogiškas tik pasirinktas kelias. Tuo keliu, kuriuo nori eiti mūsų vyriausybė, jau žygiavo Ispanija, ir rezultatas buvo labai prastas. Yra daug šalių, kurios šią problemą išsprendė sėkmingai.

Gal galėtumėte pateikti pavydį?

Pavyzdžiui, puikiai su šia bėda susitvarkė Danija. Dabar ten nėra jokių didelių jėgainių, visos tėra 10–12 kW galios. Lengvatiniu tarifu superkamas elektros energijos kiekis, kurį sunaudoja jėgainės savininkas. Tai reiškia, kad saulės energija netampa pajamų šaltiniu, žmogus instaliuoja, pats naudoja elektrą. Nesunaudota perteklinė energija keliauja į tinklą, o kai reikia, vartotojas ją atsiima. Kokiais būdais jūs siūlote spręsti susidariusią problemą?

REKLAMA

Pagrindinė įstatymo problema ta, kad buvo paliktos įstatymo spragos, kurios leido lengvatomis pasinaudoti ne tik mažų – iki 30 kW galios jėgainių – statytojams, bet ir didesnių. Dabartinis teritorijų planavimo įstatymas numato, kad iki 100kW bendros galios jėgainėms nereikia keisti žemės sklypo paskirties. Siūlome pritaikyti šią nuostatą, atlikti energetikos įstatymo korektūrą, įrašyti nuorodą į teritorijos planavimo įstatymą ir, patikėkite, tada didžiulė dalis paraiškų bus eliminuota. Kitas siūlymas – įveskime garantinį mokestį, tarkime 500 litų už kilovatą, ir 30 kW jėgainės savininkui reikėtų apie 15 tūkst. litų. Tikrai nedaug spekuliantų galės tiek investuoti. Kalbate apie galimą 500 mln. litų nuostolį valstybei, kuo pagrįsti šie skaičiavimai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Energetikos ministerijai buvo pateikta 16 tūkst. prašymų išduoti leidimus elektros energijos pajėgumo plėtrai. Ministerija skelbia, kad įgyvendinus visus prašymus būtų pagaminta 500 MW energijos, dėl to vartotojams elektra pabrangtų 5 centais už kilovatvalandę. Remdamiesi šiais skaičiavimais darome prielaidą, kad jei visiems bus išduoti leidimai, kiekvienas juos gavęs galėtų prašyti atlyginti 15–20 tūkst. litų nuostolių: kažkas bus įrangą nusipirkęs, kažkas prašys atlyginti projektavimo išlaidas, apmokėti už teisines paslaugas ir t.t.

CV: Rimvydas Karoblis

Bendrovės „Via Solis“, konsultuojančios žmones saulės energetikos klausimais, valdybos narys Fotoelektronikos technologijų ir verslo asociacijos narys Nuo 2007 m. profesionaliai domisi saulės energetika

Paulius GRINKEVIČIUS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų