Kaip skelbė Susisiekimo ministerija, bus aptariami strateginių infrastruktūros projektų šiaurės–pietų kryptimi įgyvendinimo, susisiekimo ir karinio mobilumo jungčių vystymo, transporto sektoriaus atsparumo ir bendradarbiavimo klausimai.
Susitikime bus kalbama apie būtinybę didinti europinį finansavimą projektams, gerinantiems dvejopos paskirties – karinio ir civilinio – mobilumo jungtis, taip pat biurokratinių kliūčių mažinimą, procedūrų paprastinimą greitesniam ir patogesniam NATO sąjungininkų judėjimui regione.
Siekdami toliau gerinti viso regiono susisiekimą ir užsitikrinti europinį finansavimą tolesniam „Rail Balticos“ projekto vystymui, trijų Baltijos šalių ministrai iš ryto Vilniuje ketina pasirašyti bendrą pareiškimą.
Vėliau susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su kolegomis iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos apžiūrės vėžės tiesimo darbus Jonavos rajone.
„Bukarešto devintuko“ iniciatyva yra devynių šalių politinio bendradarbiavimo platforma, skirta Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos euroatlantiniam saugumui stiprinti.
Formatas inicijuotas 2015 m. Bukarešte vykusiame vadovų susitikime.
Šiais metais Vilniuje pirmą kartą „Bukarešto devintuko“ formate susitinka transporto ministrai, prie kurių prisijungs ir Šiaurės šalių transporto ministerijų, ES ir NATO aukšto lygio atstovai.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, sujungsiantis Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
