Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos tiesioginėms investicijoms, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip tiesioginis prekybos partneris. Nors šis regionas buvo stipriai paliestas ekonominio nuosmukio, anot čia veikiančių vokiškų įmonių, makroekonominė padėtis stabilizuojasi ir vyrauja šiek tiek teigiamos prognozės 2010 metams.
Nepaisant vis dažniau išsakomos kritikos vyraujančiai verslo aplinkai, dauguma Vokietijos investuotojų Rytų ir Vidurio Europos šalyse nesigaili savo pasirinkimo investuoti tam tikroje šalyje. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) penkiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados. Apklausoje dalyvavo 974 Vokietijos įmonių.
Rytų ir Vidurio Europa yra vienas iš svarbiausių regionų investuotojams iš Vokietijos ir neatsiejamas Vokietijos ūkio užsienio prekybos partneris. 2008 m. Vokietijos užsienio investicijos dešimtyje Europos Sąjungos narių Rytų Europoje sudarė beveik 77 mlrd. eurų. Tai yra beveik 8 procentai visų Vokietijos tiesioginių investicijų užsienyje. Kartu su Vakarų Balkanų regionu bei buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis tiesioginės investicijos Rytų Europoje sudaro daugiau nei 102 mlrd. eurų, t.y. 11 procentų. Šis regionas sudaro beveik pusę Vokietijos investicijų JAV-svarbiausiame regione investuotojams iš Vokietijos.
Vidurio ir Rytų Europa vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip tiesioginis Vokietijos prekybos partneris. Praėjusiais metais beveik 16 procentų viso Vokietijos importo ir eksporto teko Europos Sąjungos narėms Rytų Europoje, Vakarų Balkanų bei buvusioms Sovietų Sąjungos šalims. Taigi, šis regionas Vokietijos eksportui yra toks pat svarbus, kaip ir dviejų didžiausių prekybos partnerių Prancūzijos ir JAV eksporto rinkos, į kurias Vokietijos eksportas sudaro 17 procentų.
Verslo aplinka: pirmieji atsigavimo ženklai
Rytų ir Vidurio Europos regionas, o tuo pačiu ir jame veikiančios Vokietijos įmonės neliko pasaulinio ekonominio bei finansų nuosmukio nuošalyje. Visų pirma, neigiamą įtaką Vokietijos įmonių ūkiniai veiklai turėjo labai sumažėjusi vidaus paklausa, kas lėmė apyvartos ir pelno sumažėjimą vidutiniškai 30 procentų. Vis dėlto apklausos respondentai žvelgia į ateitį optimistiškai ir tiki, kad ateinančiais metais jų įmones lydės sėkmė. Kadangi dauguma įmonių santūriai įvertina galimybes įmtis personalo užimtumo ir investicinių planų, ženklūs atsigavimo ženklai darbo ir realizavimo rinkose iš pradžių bus tik pavieniai.
Nepaisant optimistinių respondentų lūkesčių dėl savo įmonių ateities, Vokietijos įmonės, kaip ir anksčiau, negalės išvengti bendros vyraujančios ekonominės situacijos įtakos. Ekonomikos atsigavimas Rytų ir Vidurio Europoje, kaip viename stipriausiai krizės paveiktame regione, užtruks ilgiau negu kitose pramoninėse Vakarų Europos šalyse. Po ženkliai pablogėjusios ekonominės situacijos praeitais metais, 70 procentų įmonių mano, kad 2010 metai Rytų ir Vidurio Europoje bus stagnacijos arba lengvo vidaus vartojimo atsigavimo metai. Tačiau nuotaikų barometras kyla aukštyn daugelyje šalių. Ypatingai optimistiškos čia vokiškos įmonės Lenkijoje ir Estijoje.
„Įmonės mato šviesą tunelio gale. Ekonominė ir finansų krizė dar neįveikta. Tačiau vokiškų įmonių lūkesčiai rodo teigiamas perspektyvas", - apklausos rezultatus komentuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) vykdančioji direktorė Maren Diale-Schellschmidt. „Kai tik dauguma šalių atsispirs nuo recesijos dugno ir pradės kilti, ekonominė padėtis Rytų ir Vidurio Europoje stabilizuosis, o 2011 metais regionas veikiausiai pradės atsigauti.“
Tam, kad krizė būtų sėkmingai įveikta ir nutiestas tiltas į ekonominį pakilimą, Vokietijos įmonės reikalauja iš Rytų ir Vidurio Europos vyriausybių imtis visapusiškų priemonių ekonomikos bei bendros makroekonominės padėties stabilizavimui. Iki šiol įgyvendintos priemonės tik dalinai atitinka apklaustųjų lūkesčius: praėjus pusantrų metų nuo krizės pradžios tik kas šešta įmonė vertina įgyvendintas priemones kaip tikslingas ir pakankamas. Šalia intensyvesnių priemonių eksportui ir investicijų skatinimui įmonės tikisi palankių verslo sąlygų įmonių strateginiams sprendimams ir planavimui.
Tvirtas apsisprendimas dėl vietos investicijoms bei investicinių projektų
Nepaisant to, kad ekonominė politika sulaukia nemažai kritikos, dauguma Vokietijos investuotojų Rytų ir Vidurio Europoje prisipažįsta, kad ši regionas yra patraukli vieta investicijoms. 84 procentai apklaustųjų teigia, kad šiandieninėmis sąlygomis vėl rinktųsi tą pačią vietą investicijoms. Tai yra aukščiausiai įvertinimas per penkerius apklausos vykdymo metus. Rytų ir Vidurio Europa yra patraukli ivestuotojams darbo jėgos kvalifikacija, produktyvumu bei darbuotojų pasiruošimu kelti darbo našumą. Be to, lyginant su praėjusiais metais specialistų prieinamumas darbo rinkoje pagerėjo.
Teigiamas požiūris į savo šalį pastebimas daugelyje regionų šalių. Labiausiai patenkintos įmonės – Estijoje. Šiauriausia iš Baltijos valstybių gavo aukščiausią įvertinimą keliose kategorijose – visų pirma, vertinant šalies mokestinę naštą, mokestinę sistemą ir politinį stabilumą. Be to, šioje šalyje vyrauja didžiausias pasitenkinimas naryste ES. Noras įsivesti eurą Estijoje ypač jaučiamas. Tačiau ir kitose šalyse už vieningos valiutos įvedimą pasisakė kaip niekada daug apklaustųjų.
Vietos investicijoms palyginimas: Čekija vėl visų priešakyje
Anot Vokietijos įmonių, pati patraukliausia vieta investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje yra Čekija. Jau penktus metus iš eilės ši šalis gauna geriausią įvertinimą. Sekanti šalis – Lenkija, kuri vienintelė Rytų ir Vidurio Europoje išvengė neigiamo augimo krizės laikotarpiu bei pagerino savo pozicijas per dvi vietas bendroje įvertinimo lentelėje. Žemesnėse pozicijose yra Slovėnija ir Slovakija.
Baltijos valstybių pozicijos lyginant su 2009 metais nežymiai smuktelėjo, tačiau jos išsidėsto tokiu pat eiliškumu ir išlieka šiais metais bendros įvertinimo lentelės viduryje. Žemesniam nei pernai šalių įvertinimui pagrindinę įtaką turėjo apklaustų atstovų iš kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių nuomonė. Vokietijos įmonės veikiančios Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nesvarsto galimybės investuoti kitoje šalyje.
Žymesnių pasikeitimų šalių reitingavime, kaip ir pernai, nepastebėta. Mažiausiai patrauklios investicijoms išlieka Vakarų Balkanų valstybės bei pirmą kartą vertinta Baltarusija.
AHK informacija
