Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorma“, LRT.lt
„Rail Balticos“ projektui judant į priekį, didžiausias geležinkelininkų galvosūkis, kaip nepritrūkti krovinių. Kol kas aišku, kad atnaujinta vėže tranzitu iš Mockavos per Lietuvą važiuos vokiškos automobilių detalės.
LIg šiol tik vienoje geležinkelio atkarpoje rekonstruota rusiška vėžė ir nutiesta nauja europinė – nuo Šeštokų iki Mockavos. Skelbiama ir antro ruožo nuo Mockavos geležinkelio stoties iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos pradžia.
Darbus visame ruože nuo sienos iki Kauno atliks septyni rangovai. Laimėtojai konkurse „Kazlų Rūda – Kaunas“ paskelbti iš antro karto. Pirmas konkursas nutrauktas dėl išpūstų darbų kainų.
„Tokiu būdu mes sutaupėme: kainos buvo sumažintos daugiau nei 100 mln. Rangovai patys pasiūlė žymiai trumpesnius terminus ir pagal juos mes darbus turėtume užbaigti 2015 metų viduryje, birželio–liepos mėnesį“, – sakė projekto „Rail Baltica“ direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas.
Lietuvos geležinkelio vadovai pripažįsta, kad dabar didžiausias galvos skausmas – kaip nepritrūkti krovinių. Statomas logistikos centras Mockavoje, plečiamas Šeštokuose bei pasirašomos darbų sutartys dėl centrų statybos Vilniuje ir Kaune esą neužtikrins krovinių srautų.
Kol kas kalbama tik apie vieną konkretų susitarimą, kad Mockavoje į vagonus bus perkraunamos iš Vokietijos sunkiasvoriais atvežtos automobilių atsarginės detalės, keliausiančios į Rusijos gilumą.
„Dabar turime tris krovinių segmentus: Kaliningradas, Klaipėda ir vidaus rinka. Sakykime, jie dalijasi po 30 proc. Atsiras ir ketvirtas rinkos segmentas. Nors šiuo metu jis ir nėra didelis (siekia 0,5 mln. tonų), bet čia galimybės plačios. Mes sustiprinsime nepriklausomumą, atsiras ir galimybės sukurti žmonėms darbus“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Nerimo taip pat kelia silpnai judanti geležinkelio rekonstrukcija Lenkijoje. Iki Lietuvos ir Lenkijos sienos rekonstruoti geležinkelį žadama iki 2020-ųjų.
„Esame pasirašę rangos darbų sutartis 70 km geležinkelio atkarpos nuo Varšuvos link Bialystoko rekonstrukcijai. Šioje atkarpoje darbus turime užbaigti iki 2015-ųjų. Kitiems geležinkelio rekonstrukcijos darbams tikimės lėšų iš naujo finansinio laikotarpio“, – informavo „Lenkijos geležinkelių“ atstovas Piotras Borysas.
„Rail Balticos“ sėkmė priklausys ir nuo Estijos bei Latvijos. Latvijoje vėžė nepradėta tvarkyti, Estija giriasi rekonstravusi 120 km.
„Tame pačiame projekte buvo numatyta panaudoti dalį lėšų rusiškos vėžės rekonstrukcijai. Tai dalis šalių, kadangi gavo pinigų iš ES sanglaudos fondo, įskaitant Estiją, traktuoja ją kaip europinę vėžę. Finansiškai tai yra teisinga, bet faktiškai yra šiek tiek kitaip“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Kada kroviniai galės skrieti 80 km/h greičiu iš Varšuvos iki Helsinkio per Kauną, Rygą ir Taliną, kol kas nežino niekas.
„Atlikta studija parodė, kad projektas „Rail Baltica“ – pavadinkime jį antruoju – yra gyvybingas, jeigu jis bus finansuojamas iš Europos Komisijos skiriamų lėšų ne mažiau nei 85 proc. viso poreikio“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų. Europos Komisija sako, kad pinigų jam tikėtis galima.
