Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų – nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų – nusižengimo nustatyti nepavyks.
Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.
Pašnekovai nurodė, kur ir kada augintinių triukšmas nėra matuojamas, o kada dėl to galima kreiptis į policiją, kuri skirs baudas. Pažeidimai su augintiniais gali užtraukti atsakomybę nuo 30 iki 6 tūkst. eurų.
Pažeidėjus rekomenduoja filmuoti ir fotografuoti
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio teigimu, asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
Jei kaimynas kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja pirmiausia su kaimynu pasikalbėti ir informuoti jį, kad egzistuoja prievolė surinkti augintinio ekskrementus.
O, jei kaimynas piktybiškai nereaguoja į pastabas, apie tai reikėtų pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos grupei.
„Pastebėjus, kad kaimynas daugiabučių kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, galima užfiksuoti daromą pažeidimą fotografuojant ar filmuojant ir pateikti kaip įrodymą policijai arba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – komentavo G. Gatulis.
Vilniaus savivaldybė paantrino, kad filmuota medžiaga ir / ar nuotraukos šiuo atveju padėtų įrodyti nusižengimo faktą.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis nurodė, kad apie tokį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba savivaldybės administracijai:
„Prie pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (filmuota / fotografuota), kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas, pareigūnams padėtų tinkamai įvertinti situaciją ir taikyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas.“
Nerandant kaltininko siūlo burtis į grupes
Ne paslaptis, kad kartais augintinių „dovanėlių“ randama ne tik lauke, bet ir laiptinėse ar liftuose, kai augintiniai tiesiog nespėja išlaukti, kol išeis į lauką.
Vis tik, jei augintinio šeimininkas to nesutvarkė ir tiesiog paliko, Vilniaus miesto savivaldybė neslepia, kad nustatyti nusižengimą galimai padariusį asmenį, neturint įrodymų, nėra galimybių:
„Todėl neturint įrodymų, pagrindžiančių, kad ekskrementų nesurenka konkretus augintinio savininkas, rekomenduojame informuoti kaimynus pakabinant priminimą apie galiojančią tvarką skelbimų lentoje, keliant šį klausimą butų savininkų susirinkime ir pan.“
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas tokiu atveju siūlo daugiau bendrauti su kaimynais.
Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad kai kurių daugiabučių namų gyventojai susikuria uždaras grupes socialiniuose tinkluose, kuriose aptaria tokias problemas.
„Kai kuriais atvejais to ir užtenka gyvūno laikytojo sudrausminimui. Taip pat reikėtų informuoti namo administratorių“, – pridūrė M. Poimanskis.
Kauno atstovas taip pat nurodė, kad pirmiausia bendravimas tarp kaimynų turėtų būti grindžiamas tarpusavio pagarba, supratimu ir bendrų problemos sprendimų ieškojimu:
„Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti švarą ir tvarką namo laiptinėse, būtų galima sprendžiant klausimą dėl laiptinės durų užrakto įrengimo, kuris apribotų pašalinių asmenų patekimą į bendro naudojimo patalpas.“
Kokiais atvejais šuns lojimas užtraukia atsakomybę?
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
Taigi šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės – turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas.
„Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą. Įsitikinus, kad lojimas trikdo ramybę, poilsį ar darbą, kalbamasi su augintinio savininku.
Jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes, jam teikiamos rekomendacijos, kaip spręsti triukšmaujančio gyvūno problemą.
Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, tačiau, jei skundai kartojasi, o savininkas problemą ignoruoja ir nesiima veiksmų, jam gali būti skiriama bauda“, – vardino savivaldybės atstovai.
Gyvūno triukšmas dienomis – nematuojamas
Klaipėdos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nurodė, kad vėlgi pirmiausia reikėtų pabendrauti su šuns savininku – gal jis paprasčiausiai nežino apie šią problemą, o sužinojęs imtųsi ją spręsti.
„Jei po to, kai šeimininkas yra informuotas apie problemą, situacija nesikeičia, galima su pareiškimu kreiptis į policiją arba savivaldybės administraciją.
Prie pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (filmuota / fotografuota), kurioje užfiksuota esama situacija, pareigūnams padėtų tinkamai įvertinti, ar yra pagrindo pradėti administracinę teiseną“, – aiškino M. Poimanskis.
Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmogaus ar gyvūno keliamam triukšmui negalioja Higienos norma, todėl toks triukšmas nėra matuojamas.
Vis tik, anot pašnekovės, gyvūno triukšmas vakaro ir nakties metu yra prilyginamas viešosios rimties trikdymui:
„Už viešosios rimties trikdymą atsakingi policijos pareigūnai arba Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Dienos metu galima tikrinti, ar nėra šuns nepriežiūros, ar gyvūnas neuždarytas nepritaikytoje patalpoje, turi maisto, vandens ir pan.“
Žmonės dėl gyvūnų skundžiasi nedaug
Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo atsakyti, kiek tokių pažeidimų su gyvūnų fekalijomis, triukšmu ir pan. pasitaiko, nes statistika šiais klausimais nėra renkama.
Kauno Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas atskleidė, kad per 2 metus Viešosios tvarkos skyriuje buvo gauti 93 pranešimai dėl pažeidimų.
Anot G. Gatulio, gavus pranešimą, skyriaus pareigūnai atlieka faktinių duomenų patikrinimus ir kitus procesinius veiksmus. Nustačius pažeidimą, atsakingam asmeniui skiriama administracinė nuobauda.
O Klaipėdos atstovas įvardijo, kad būtent dėl augintinių keliamo triukšmo šiemet savivaldybės administracija gavo apie 20 skundų ir pranešimų.
„Kiekvienu atveju vykstama į vietą, jei nurodytas gyvūno laikytojo adresas, bendraujama su laikytoju. Dažniausiai to ir pakanka – laikytojas imasi vienokių ar kitokių priemonių, problema pašalinama.
Kai kuriais atvejais pranešimuose nenurodomas tikslus adresas, pvz., nurodoma, kad daugiabučiame name garsiai loja šuo. Pareigūnai patikrinimo metu vyksta prie šio namo, jei lojimas girdimas, nustatinėjama, iš kur jis sklinda“, – pasakojo M. Poimanskis
Jis pridūrė, kad administracinių nuobaudų už tokio pobūdžio pažeidimus šiais metais skirta nebuvo.
Kokių baudų galite susilaukti?
Kauno miesto savivaldybės atstovas įvardijo, kad už minėtus pažeidimus skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų. Pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų.
Vilniaus mieste už ekskrementų nesurinkimą bauda gali siekti 600 eurų. O už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą – net iki 1 tūkst. eurų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar paminėjo, kad už įvairius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali grėsti baudos nuo 30 iki 6 tūkst. eurų.
Policijos departamentas atskleidė, kad dėl šių pažeidimų pradėta 1603 administracinių nusižengimų teisenų.
VMVT dar pridūrė, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.