Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas pripažino darbdavių argumentus dėl konkurencingumo ir darbo kaštų, tačiau tolesnėms diskusijoms svarsto kurti darbo grupę. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacija sako, kad diskusijos dėl to net neturi realios įtakos, nes MMA nustato Vyriausybė.
Lietuvos darbdavių konfederacija siūlo, kad nuo 2027 metų, nustatant MMA, būtų remiamasi praėjusių metų vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) be premijų ir priedų bei pridedamas einamųjų metų prognozuojamas VDU augimas.
Kaip teigė konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, peržiūrėti MMA formulę reikėtų įvertinant dabartinę ekonominę situaciją, darbo našumą ir Lietuvos verslo konkurencingumo iššūkius.
„Jeigu mes nustatome 2027 metų sausio pirmajai darbo užmokestį, tai ir turi būti 2027-ųjų sausio pirmai numatytas vidutinis darbo užmokestis imamas kaip pagrindas, o ne 2028 metų sausio pirmosios“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė A. Maldutytė.
„Mūsų prašymas yra toliau diskutuojant ir galvojant apie tai, ką galėtumėm dar pakeisti, visų pirma susitarti, kad šitoje vietoje formulę koreguojame“, – pridūrė ji.
Anot jos, per pastaruosius penkerius metus MMA Lietuvoje padidėjo apie 80 proc., tačiau tuo pačiu laikotarpiu darbo našumo augimas nebuvo proporcingas darbo užmokesčio augimui, kas kelia vis daugiau iššūkių konkurencingumą rinkoje siekiančioms išlaikyti įmonėms.
Anot konfederacijos, siūlomų pokyčių esmė yra neįtraukti ateinančių metų VDU augimo, nes jį pridedant, kitąmet VDU augimas sukeliamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją.
Be to, siūloma keisti siektiną MMA ir VDU santykį – vietoje aukščiausius rodiklius turinčių ES valstybių pereiti prie bendro ES vidurkio (45–50 proc. intervale).
Ministerija pritaria idėjai
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Budreika sakė, kad ministerija iš esmės pritaria keliamai idėjai, tačiau jai išgryninti dar reikia diskusijų.
„Iš esmės mes sutinkame su problematika, kurią iškėlė darbdavių konfederacija. Jau kurį laiką matome, kad Lietuva susiduria su tam tikrais konkurencingumo iššūkiais“, – posėdyje kalbėjo T. Budreika.
„Mes turbūt siūlytume tokį variantą, kad nors ir idėjai tikrai pritariame, bet galbūt galėtume sukurti kažkokį darbo formatą, darbo grupę iš ministerijų (...), kurioje galėtume išdiskutuoti kažkokį bendrą pasiūlymą ir tada atnešti į Trišalę tarybą svarstymui“, – teigė jis.
Profsąjungos: atlyginimų augimas lėtėtų
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė tikina, kad siūlomi MMA skaičiavimo metodikos pakeitimai nėra neutralūs techniniai sprendimai ir mažintų darbuotojų pajamas.
„Iš formulės pašalinus ateinančių metų darbo užmokesčio augimą, MMA būtų skaičiuojama nuo mažesnės bazės. Tai reikštų sistemingai lėtesnį jos augimą ir didesnį atsilikimą nuo realios darbo rinkos situacijos“, – pranešime teigė Dalia Jakutavičė.
Jos teigimu, atsisakius aukštesnių ES standartų ir pereinant prie visų šalių vidurkio, mažėja MMA adekvatumas bei ambicija mažinti pajamų nelygybę.
„Tai nėra tik formulės patikslinimas – tai jos krypties keitimas. Tokie sprendimai lėtintų atlyginimų augimą, silpnintų dirbančiųjų apsaugą ir stabdytų atlyginimų konvergenciją su Europos Sąjungos šalimis“, – teigė D. Jakutavičė.
Tuo metu Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas sakė, kad MMA turi užtikrinti teisingą atlyginimą, leisti darbuotojams išlaikyti šeimą ir prisidėti prie demografinės politikos tikslų.
Verslo atstovai: sprendimai vis dar politizuoti
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos teigimu, dabartinė MMA nustatymo sistema Lietuvoje yra politizuota ir neįgalina socialinių partnerių derėtis, nes galutinį MMA dydį nustato Vyriausybė.
„Kol MMA dydis yra Vyriausybės sprendimas, tol kalbos apie socialinį dialogą yra daugiau imitacija nei realus procesas. Dabartinė sistema neveda į susitarimą – ji tik palaiko iliuziją, kad susitarimo yra ieškoma. Tai reikia keisti, perduodant sprendimą dėl MMA Trišalei tarybai“, – pranešime teigė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pastebėjo, kad MMA formulės klausimas išlieka kaip sudėtingas matematinis uždavinys.
„Tikslas – keisti formulę, užtikrinant konkurencingumą ir atsakingą derybų procesą. Visi socialiniai partneriai turi būti įtraukti“, – posėdyje teigė R. Radavičienė.
2026 metais MMA „ant popieriaus“ siekia 1153 eurų, 2025 metais – 1038 eurus.
Diskusijas dėl MMA nustatymo nuspręsta pratęsti, kitas Trišalės tarybos posėdis numatomas balandžio 28 dieną.
