Nors privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikia lygiai tokias pat nemokamas paslaugas pacientams kaip ir bet kuri valdiška poliklinika, jų medikai teigia esantys diskriminuojami, kai iš Europos Sąjungos lėšų organizuojami kvalifikacijos tobulino kursai ar perkama įranga. Akivaizdi diskriminacija jaučiama ir kuriant „e. sveikatos“ projektą - į jį neįtraukta nė viena privati medicininė įstaiga, rašo „Vakarų ekspresas“.
Anot privačių medicinos įstaigų vadovų, valstybės ketinimai skatinti privačių medicininių įstaigų kūrimąsi liko tik žodžiais, o vizija, kad „pinigai eina paskui ligonius“ keičiantis ministrams nusėdo stalčiuose.
Klaipėdietis šeimos gydytojas Darius Balčiūnas sakė jau pavargęs stebėtis, kaip Lietuvoje kuriamos diskriminuojamos sąlygos privačiam ir valstybiniam medicinos sektoriui. Jis papasakojo, kaip neseniai pabandęs užsiregistruoti į vyksiančius medikų kvalifikacijos tobulinimo kursus „Pirmoji medicinos pagalba“ ir pasijuto tarsi jam būtų atkišta trijų pirštų kombinacija.
„Kaip ir įprasta, užsiregistravau elektroniniu paštu ir po kurios laiko gavau atsakymą, kad mano registracija į kursus nepatvirtinta. Nurodytos kelios priežastys, o viena iš jų – „Jūsų įstaiga nedalyvauja šiame projekte“. Paskambinau nurodytu telefonu ir tuomet man netiesiogiai buvo leista suprasti, kad gydytojai iš privačių įstaigų tuose kursuose nepageidaujami“, - stebėjosi UAB „Mano šeimos gydytojas“ dirbantis D. Balčiūnas.
Šeimos gydytojas niekaip negalėjo suprasti, kodėl Lietuvoje medikams taikomi dvigubi standartai.
„Vadovaujantis tokia logika išeina taip, kad jei nori kvalifikuoto gydytojo, jį rasi tik viešojoje įstaigoje. Kai reikia ką nors duoti, tai mes, UAB, jau laikomi pelno siekiančiais. O kai reikia imti - mes jau Lietuvos nacionalinės sveikatos vienetas, privalantis nemokamai pagal sutartis teikti paslaugas gyventojams. Taigi privačios įstaigos, jei jos laikosi įstatymų, automatiškai daromos nekonkurencingomis“, - sakė D. Balčiūnas.
Jam antrino bendrovės „Nefridos klinika“ vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas. Pasak jo, nors Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, jog kiekvienas gydytojas per 5 metus turi išklausyti 120 val. trukmės kursus, kurių 80 proc. kainos finansuoja valstybė, privačiose gydymo įstaigose dirbantiems medikams ši taisyklė tarsi negalioja. Pokalbininko teigimu, jie į nemokamus kursus gali patekti nebent su viena išlyga - jei priklauso Gydytojų sąjungai.
„Netgi interneto puslapyje, kur reikia užsiregistruoti į kursus, nurodyta, jog juos turi palaiminti Gydytojų sąjungą. Nesuprantu, kuo ji čia dėta? Ir kodėl aš privalau būti jos nariu? Taigi, aš jau antri metai nesu patekęs į jokius nemokamus kursus - viską turiu apmokėti iš savo kišenės. Pavyzdžiui, už 40 valandų kursus tenka sumokėti 600 litų. Kadangi dažniausiai kursai vyksta Kaune arba Vilniuje, dar reikia pridėti kelionės ir pragyvenimo išlaidas“, - pasakojo V. Kontrimas.
Uostamiestyje veikiančių privačių medicinos įstaigų vadovai sakė jau pavargę kovoti dėl tokios diskriminacijos. Keisčiausia jiems tai, kad prieš dešimtmetį valstybė ypač skatino privačių medicininių įstaigų kūrimąsi ir buvo teigiama, esą jos bus prioritetinės.
„Yra atlikti tyrimai, įrodantys, kad privatūs pirminės sveikatos priežiūros centrai yra daug efektyvesni ir labiau taupo valstybės lėšas nei valdiškos poliklinikos. Tyrime teigiama, kad iš privačių medicinos centrų daug mažiau pacientų siunčiama kitiems specialistams, daug mažiau jų patenka į stacionarus, rečiau būna pasikartojančių lėtinių ligų. Be to, valdžiai neskauda, ar mūsų pastato stogas kiauras, ar reikalingas remontas - jiems nereikia rūpintis mūsų patalpomis ar darbo organizavimu. Jau nekalbu apie tai, kad mažuose privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose pacientams suteikiamos kur kas kokybiškesnės paslaugos, jam nereikia laukti milžiniškose eilėse ir taip toliau“, - privačių poliklinikų naudą vardijo UAB „Mano šeimos gydytojas“, aptarnaujančios per 18 tūkst. Klaipėdos gyventojų, direktorė, šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė.
Pasak jos, Lietuvoje privačios pirminės sveikatos priežiūros bendrovės nėra pelno siekiančios organizacijos, greičiau jas reikėtų vadinti, kaip įprasta daugelyje kitų Europos šalių, nepriklausomais „kontraktoriais“.
„Juk pacientai pas mus gauna lygiai tas pačias nemokamas paslaugas kaip ir valdiškose poliklinikose. Ir dirbame mes identiškais pagrindais, išskyrus tai, kad mes patys turime rūpintis ir mokėti už patalpų nuomą bei įrangos atnaujinimą. Tačiau kai norime pasinaudoti tokiomis pat teisėmis keliant gydytojų kvalifikaciją kaip ir valdiškos poliklinikos, mums atsuka nugarą“, - apgailestavo R. Radzevičienė.
Pasak jos, ne tik gydytojai nepatenka į nemokamus iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamus kursus, bet ir slaugytojos. Jos taip pat visuomet privalo susimokėti už kursus pačios, nors jų kolegės iš valdiškų poliklinikų tobulinasi nemokamai.
Jai antrino ir „Nefridos“ klinikos direktorius Kazys Vilkas. Esą jei iš įvairių Europos projektų gaunamų lėšų perkama aparatūra, privačios bendrovės negali nė svajoti, kad ir jas ši naujovė pasieks.
