Premjeras: kas lemia kainų pokyčius

Lietuvos statistikos departamentui trečiadienį paskelbus statistinę informaciją apie 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius rugpjūtį, palyginus su liepos mėnesiu, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, jog statistika dar kartą parodo, kad nėra pagrindo didesniam nerimui dėl euro įvedimo įtakos kainoms – didžiausią įtaką nežymiems pokyčiams turi pasaulinės žaliavos kainos ir Rusijos embargas. „Statistikos departamentas teigia, kad pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atstatymas po liepos mėnesį taikytų nuolaidų ir sezoniškumas. Tad atskirų prekių ir paslaugų kainų augimą sieti vien tik su euro įvedimu nėra teisinga. Tą įrodo ir Vyriausybės ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas“, – sako Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos per rugpjūčio mėnesį net sumažėjo 0,1 proc. Per metus fiksuojamas kietojo kuro (+15,3 proc.), pieno ir jo produktų (+4,9 proc.), vaisių (+5,6 proc.), kai kurių paslaugų kainų augimas. Svarbu pažymėti, kad kai kurių prekių kainų augimas fiksuojamas gerokai anksčiau, nei buvo priimti sprendimai dėl euro įvedimo. Tam įtakos galėjo turėti augusios pasaulinės žaliavų kainos. „Per mėnesį sumažėjo kai kurių daržovių, duonos kainos. Trumpuoju laikotarpiu tai galėjo paveikti Rusijos embargas maisto produktams iš Europos Sąjungos, kritusios pieno, grūdų supirkimo kainos“,– teigia premjeras. Kainų augimo tendencija matyti paslaugų sektoriuje. Tad nors euro įvedimo kaštai neturi lemti žymesnio kainų augimo, tačiau su euro įvedimu siejamas atotrūkis tarp faktinės ir visuomenės suvokiamos infliacijos. Tai lemia keletas faktorių: su euro įvedimu siejamas „kainų“ išaugimo įspūdžio arba suvokimo efektas. Nors vienos kainos kyla, kitos krenta, tačiau visuomenė iš esmės pastebi ir akcentuoja tik padidėjusias kainas. Ypač kainų augimas pastebimas pigesnių ar dažniau vartojamų produktų atveju, kas dar labiau stiprina kainų didėjimo įspūdį, pavyzdžiui, kavos. „Gali būti objektyvių priežasčių, kodėl kainos auga. Pavyzdžiui, pirmosios euro įvedimo bangos atvejis – euro įvedimas ir kainų perskaičiavimas sutapo su pasaulio rinkose išaugusiomis žemės ūkio produktų kainomis dėl prasto derliaus ar dėl galvijų kempinligės. Kainų pokyčiai yra komplekso veiksnių rezultatas: pasaulinių kainų, trumpalaikio Rusijos embargo maisto produktams, vidaus paklausos. Žymesni kainų šoktelėjimai, kurie negali būti paaiškinti žaliavų kainų pasaulinėse rinkose ar vidaus paklausos tendencijomis, gali būti ir ženklas apie verslininkų bandymus pasinaudoti euro įvedimu – parduoti brangiau ir perkelti valiutos keitimo kaštus vartotojams. To siekiame išvengti taikydami dviejų kainų skelbimo periodą, priežiūros institucijos darbu ir galimomis baudomis būtinais atvejais. Ir, mano galva, Lietuvos žmonės turi suvokti, jog jie patys kaip vartotojai gali priversti prekybininkus elgtis sąžiningai, nepirkdami nep pagrįstai pabrangintos prekės ar paslaugos“, – sako premjeras.