„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad stebėtis dėl padidėjusių naftos ir gamtinių dujų kainų nereikia.
„Žaidimas su degtukais degalinėje“
Pasak ekonomisto, Artimųjų Rytų šalyse yra išgaunama net trečdalis viso pasaulio naftos ir šeštadalis gamtinių dujų.
„Didžioji dalis šių energetinių resursų yra eksportuojama per vos 50 kilometrų pločio Hormūzo sąsiaurį, skiriantį Iraną nuo Arabijos pusiasalio. Tad šis karinis konfliktas yra tarsi žaidimas su degtukais degalinėje.
Kol kas reikšmingesnių naftos ir gamtinių dujų eksporto sutrikimų Artimuosiuose Rytuose pavyko išvengti, tačiau Iranas anksčiau yra ne kartą grasinęs blokuoti Hormūzo sąsiaurį“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, jei taip nutiktų, pasaulinės naftos ir gamtinių dujų kainos šoktelėtų į naujas aukštumas – galbūt net labiau nei 2022 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Kam naftos ir dujų kainų šuolis būtų skausmingiausias?
Ž. Mauricas sako, kad JAV dėl skalūnų „naftos ir dujų revoliucijos“ tapo daugiausiai naftos išgaunančia šalimi pasaulyje.
„Šiuo metu JAV išgauna daugiau naftos nei Saudo Arabija ir Rusija kartu sudėjus.
<...> JAV taip pat tapo didžiausia gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje – įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad iki pat 2016 metų JAV buvo gamtinių dujų importuotoja. Be to, JAV taip pat daug investuoja į atsinaujinančią energetiką (ypač saulės).
Pavyzdžiui, JAV pasigamina daugiau saulės ir vėjo energijos, skaičiuojant vienam gyventojui nei Europos Sąjunga (ES)“, – vertino ekonomistas.
Jo vertinimu, dėl to JAV yra kaip niekada atspari galimiems naftos ir gamtinių dujų rinkų sukrėtimams.
O blogiausio scenarijaus atveju, Ž. Maurico teigimu, JAV galėtų imtis naftos ir gamtinių dujų eksporto ribojimų, tokiu būdu palaikydama santykinai žemesnes kainas savo šalies viduje.
Tuo metu Kinija, pasak ekonomisto, yra labiau priklausoma nuo naftos ir gamtinių dujų importo nei JAV.
Tačiau riziką Kinijai susidurti su galimais iššūkiais energetikos srityje mažina Rusija, kuri, pasak Ž. Maurico, iš esmės tapo „Kinijos energetine vasale“, iš kurios Pekinas patraukliomis kainomis importuoja naftą ir gamtines dujas.
„Be to, Kinijos energetinėje sistemoje dominuoja anglis, o ne nafta ir dujos, o tai, savo ruožtu, mažina jos priklausomybę nuo nepalankių pasaulinių naftos ir gamtinių dujų kainų šokų.
Taip pat Kinija sparčiai investuoja į atsinaujinančią bei branduolinę energetiką bei vykdo sparčia transporto sektoriaus elektrifikaciją (Kinijoje elektromobiliai ir įkraunami hibridai jau sudaro daugiau nei pusę visų naujų automobilių rinkos, o daugiausiai elektros Kinija pasigamina iš anglies bei atsinaujinančių energijos šaltinių), tad Kinijos priklausomybė nuo naftos mažėja“, – vertino jis.
Labiausiai priklausoma nuo naftos ir gamtinių dujų importo, Ž. Maurico vertinimu, yra ES.
„ES praktiškai neturi savo gavybos pajėgumų dėl ilgą laiką vykdytos iškastinio kuro atsisakymo strategijos.
ES, o ypač Vokietija, savo energetinę strategiją grindė „pigių“ rusiškų energetinių išteklių importu, tačiau ši strategija sugriuvo kaip kortų namelis po 2021 metais Rusijos pradėto energetinis karo prieš ES ir 2022 metais sekusios Rusijos karinės invazijos Ukrainoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Negana to, atsinaujinančios energetikos plėtra, Ž. Maurico vertinimu, ES mastu nėra tokia sparti, kokios buvo tikėtasi. Tuo metu transporto elektrifikacija taip pat juda „vėžlio greičiu“.
„Šiaurės Europos šalys atrodo visai neblogai, tačiau Pietų Europa stipriai atsilieka. Be to, vartojimo sumažėjimas nekompensuoja spartaus gavybos mažėjimo, tad priklausomybė nuo importo – ne mažėja, o didėja.
Pavyzdžiui, ES grynasis gamtinių dujų importas 2021 metais buvo pasiekęs visų laikų aukštumas ir net šiuo metu yra didesnis, nei buvo prieš dešimtmetį. Grynasis naftos importas šiek tiek mažėja, tačiau vis dar yra istoriškai aukštame lygyje – ypač didelis kontrastas yra su JAV, kuri iš esmės sugebėjo pasiekti energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Kaip teigė ekonomistas, įdomu ir tai, kad ES, palyginti su JAV mažiau investuoja ne tik į tradicinę, bet ir atsinaujinančią energetiką (skaičiuojant vienam gyventojui).
ES, ekonomisto vertinimu, pirmauja tik investicijomis į energetinį efektyvumą.
„Energijos vartojimą taip pat mažina ir tebevykstanti deindustrializacija. Tad Europos Sąjungai belieka viltis, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose neįsisiūbuos ir naftos bei gamtinių dujų kainos neiššaus į kosmosą.
Kitu atveju pažeidžiamą ES užkluptų dar viena energetinė, o taip pat, tikėtina, ir ekonominė krizė“, – tokio scenarijaus neatmetė Ž. Mauricas.
Vis tik ekonomistas sako, kad tokio įvykio tikimybė šiuo metu nėra didelė.
„Jei Iranas nuspręstų blokuoti Hormūzo sąsiaurį – tai iš esmės reikštų ekonominį karą prieš enegetinius išteklius eksportuojančias Arabijos pusiasalio šalis.
Be to, Hormūzo sąsiauryje patruliuoja JAV ir jos sąjungininkių kariniai laivai, tad Irano bandymai blokuoti sąsiaurį galėtų išprovokuoti JAV karinę intervenciją. Galiausiai, Hormūzo sąsiaurio blokavimas labiausiai pakenktų Indijai, o taip pat ir Kinijai, tad tokiais veiksmais Iranas užsitrauktų ir šių didžiųjų šalių rūstybę“, – vardijo Ž. Mauricas.
LEA: dėl Izraelio ir Irano konflikto naftos kaina šoktelėjo 6,3 proc.
Praėjusią savaitę, paaštrėjus Izraelio ir Irano kariniam konfliktui, pabrango nafta. Jos kaina šoktelėjo 6,3 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 69,5 USD/bbl ir buvo 6,27 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 15,6 proc. didesnė (ji siekė 82,3 Eur/MWh), o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 75,1 Eur/MWh.
Agentūros teigimu, naftos kainos šoko aukštyn, kai Izraelio smūgiai Iranui sukėlė grėsmę tiekimo grandinėms visame regione ir paskatino investuotojus ieškoti saugių turto prieglobsčių.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 2–8 USD/bbl didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 68–74 USD/bbl.
Tuo metu degalai šalies degalinėse atpigo. Agentūros duomenimis, benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,3 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
