Gerėjant šalies ekonomikai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai viliasi, jog netrukus į jų sodybas vėl plūstels poilsį gražios gamtos apsuptyje mėgstantys poilsiautojai. Sodybų savininkai nesnaudžia ir tam ruošiasi – ne vienas jų su valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama atnaujina ir plečia savo sodybas, rengia svečiams daugiau pramogų.
Kaimo turizmo veiklos skatinimo projektams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (Programa) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ jau išmokėta daugiau kaip 17,8 mln. litų paramos. Ja iš viso pasinaudojo 159 ūkininkai ar kaimo gyventojai. Šiais metais pagal minėtą Programos priemonę numatyta skirti 30 mln. litų.
Atgavo 100 tūkst. litų investicijų
Netoli Anykščių įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Tarp liepų“ savininkai Lina ir Rimantas Sabaliauskai jau sykį pasinaudojo kaimo turizmo veiklos skatinimui skirta ES parama.
Kaimo turizmo sodybos šeimininkai pateikė paraiškas ir susigrąžino daugiau kaip 100 tūkst. litų, investuotų į tvenkinio šalia sodybos įrengimą.
Pasak R. Sabaliausko, juos suintrigavo vienos televizijos korespondentų jų sodyboje rengtas reportažas. „Po jo tiesiog norėjome pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų veikia parama, skiriama supaprastinta tvarka, apie kurią tiek daug šnekama. Kaip tik į pabaigą buvo tvenkinio kasimo darbai, šio objekto pripažinimo tinkamu naudoti dokumentų tvarkymas“, - prisimena sodybos šeimininkas.
Visą reikalingą dokumentaciją paraiškai surinko patys Sabaliauskai, o pirmąją paraišką jiems padėjo pildyti Anykščių verslo centro darbuotojos. „Manome, kad tas vargas, kurį atvargome, vertas gautos paramos. Tiems, kurie tiksliai žino ko nori, pasiryžę dirbti šioje srityje tikrai patarčiau nebijoti ir pasinaudoti teikiamomis paramomis, o skaičiuoti visada reikia“, - R. Sabaliauskas drąsina ir kitus turizmo sodybų savininkus.
Sodybą palaipsniui plečia
Sabaliauskai sodybą Ragaišių kaime netoli Šventosios upės įsigijo visiškai atsitiktinai – ją pasiūlė vienas vietinis gyventojas. Šiose nuostabiose apylinkėse pora mėgdavo poilsiauti, atvažiuodavo pagrybauti. „Pradžioje manėme truputėlį pasiremontuoti namą, kad galėtume iš Vilniaus atvykti pavasaroti, bet baigus remonto darbus, pasirodė, kad tos vietos mums per daug“, - apie kilusią idėją imtis kaimo turizmo verslo šypsodamasis pasakoja R. Sabaliauskas.
Dabar erdvioje 4 gandrų sodyboje šeimininkai poilsiautojams siūlo penkis jaukius dviviečius kambarius. Juose vienu metu gali apsistoti 18 žmonių. Netrukus sodyboje bus galima apgyvendinti dar 15 žmonių – ant tvenkinio kranto jau baigiamas įrengti naujas pastatas su 4 kambariais. Be to, sodyboje gali apsistoti ir turistai su palapinėmis bei kemperiais.
Šeimininkai siūlo svečiams pasivažinėti po apylinkes dviračiais, paplaukioti baidarėmis, pasikaitinti pirtyje. Taip pat poilsiautojų poreikiams įrengtos sportos aikštelės ir įkurta jauki biblioteka.
R. Sabaliauskas tvirtina, kad poilsiautojų prioritetai akivaizdžiai pasikeitė. Anot jo, dažnas ieško galimybių įdomiai praleisti laiką.
„Tikimės, kad vis daugiau atsiras tokių, kurie apsistos kokiai savaitei, keliaus dviračiais, baidarėmis, pėsčiomis ar dar kaip nors smagiai leis laiką pažindami nuostabias Anykščių krašto apylinkes. Tokiems tikriems poilsiautojams negaila būtų daryti ir nuolaidas“, - atvirauja R. Sabaliauskas.
Sabaliauskai brandina planus ateityje dar labiau išplėsti savo sodybą, todėl neatmeta galimybės ir antrą kartą pasinaudoti ES parama.
Poilsiautojų poreikiams – nauji projektai
Kad per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė ne tik poilsiautojų srautai, bet ir jų poreikiai, antrina ir
Petras Dedūra, kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios Griežpelkių kaime Tauragės rajone, šeimininkas. Todėl, pasak jo, norint išlaikyti šį verslą, reikia nuolat pasiūlyti kažką naujo.
P. Dedūrai ir jo žmonai Virginijai priklausanti sodyba apsupta trijų tvenkinių, tad poilsiautojai čia randa ramų poilsį gražioje gamtoje. Žūklės mėgėjai gali tvenkiniuose pažvejoti, kiti – pasikaitinti rusiškoje pirtyje, treti atvažiuoja vedini smalsumo pamatyti čia įkurtą unikalų muziejų bei pajodinėti mažaisiais poniais.
Svečiai, mėgstantys aktyviai leisti laiką, Dedūrų sodyboje gali sportuoti, mat pernai sodybos šeimininkai įrengė sporto aikštyną su teniso kortais ir krepšinio aikštele. Be to, tikėdamiesi pritraukti daugiau klientų, pastatė 4 naujus poilsio namelius. Šiuos darbus verslininkai įgyvendino pasinaudoję parama pagal Programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
Jie teikė paraišką supaprastinta tvarka paramai iki 150 tūkst. litų gauti ir gavo maksimalią – 150 tūkst. litų.
Dabar šeimininkai džiaugiasi sėkmingai besiplečiančia kaimo turizmo sodyba, o prieš 10 metų jų verslas prasidėjo nuo pirtelės, kurią pastatė nupirkę seną ūkį ir jame nugriovę senus pastatus. „Tada išsikasėm tvenkinius, pasistatėm parduotuvę, kavinę, motelį. Dabar čia jau įrengti ir poilsio nameliai, sporto aikštynas, muziejus, didelis sodas. Nuo pat pradžių įsivaizdavome, kad sodyba bus didelė“, - apie įgyvendintus užmojus pasakoja P. Dedūra.
Jų išpuoselėta sodyba nestokoja ir populiarumo. Dedūros netgi juokauja, kad neiškėlę kojos iš savo sodybos, jaučiasi pamatę visą pasaulį. Jų sodyboje mėgsta ilsėtis vokiečiai ir lenkai, yra sulaukę svečių ir iš tolimų kraštų – Japonijos, Kinijos, Sibiro, Amerikos ir Indijos.
Ekskursijos
Viešint pas P.ir V. Dedūras Griežpelkių kaime, yra kur ir po apylinkes pasidairyti. Daugiau kaip 19 ha apimanti sodyba įsikūrusi prie senovinio pirklių kelio Ryga – Tauragė – Kaliningradas. Ateityje numatoma atkurti ir istorinę ir prekybinę reikšmę turintį senovinį tarptautinį Hanzos kelią: magistralė Via–Hanza sujungs Sankt Peterburgą, Taliną, Rygą, Šiaulius, Tauragę ir Kaliningradą.
Griežpelkių kaimo sodybos šeimininkai svečiams visuomet siūlo aplankyti istorinius ir kultūrinius Mažosios Lietuvos objektus, pavyzdžiui, užkopti į Rambyno kalną, pamatyti įspūdingą gandrų koloniją ar užsukti į Martyno Jankaus muziejų, kurio pastate 1892-1909 m. veikė iš Tilžės perkelta spaustuvė.
Be abejo, siūlomoms ekskursijoms, Dedūroms reikėjo geros ir patogios transporto priemonės. 19 vietų mini autobusą kaimo turizmo sodybos šeimininkai įsigijo antrą kartą pasinaudoję ES paramos lėšomis, skiriamomis kaimo turizmo veiklai skatinti. Nupirktas autobusas labai praverčia – juo vietiniai poilsiautojai mielai keliauja po nuostabias apylinkes, užsieniečiai nepraleidžia progos aplankyti Klaipėdą, Palangą bei Šiaulius.
Paklaustas, ar lengvai gavo kaimo turizmo veiklos skatinimui skirtą ES paramą, P. Dedūra patikino, kad problemų nebuvo. „Kai žinai savo tikslą, žinai ir kaip jį pasiekti. Iš pradžių investavom savo pinigus, vėliau juos susigrąžinom“, - sakė verslininkas.
Dedūros ES parama kaimo turizmo veiklai plėtoti spėjo pasinaudoti jau du kartus. Kiekvieną kartą gavo po 150 tūkst. litų. Jų įgyvendinti projektai buvo finansuojami 65 proc. intensyvumu. Likusią dalį paramos gavėjai padengė savo lėšomis.
Kaimo turizmui numatyta 30 mln. litų ES paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (NMA) vėl kviečia teikti paraiškas pagal Programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Paraiškų laukiama NMA pagal projekto įgyvendinimo vietą nuo gegužės 2 iki rugpjūčio 31 dienos. Šiais metais kaimo turizmo veiklos skatinimo projektams numatyta skirti 30 mln. litų ES paramos.
Pagal šią priemonę remiamos dvi veiklos sritys – „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“. Į paramą gali pretenduoti tinkamumo kriterijus atitinkantys ūkininkai ir kaimo gyventojai.
Kaip ir pernai, paraiškas galima teikti pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (siekiant iki 150 tūkst. litų paramos) ir pagal įprastąsias įgyvendinimo taisykles (siekiant didesnės negu 150 tūkst. litų paramos).
Siekiant didesnės nei 150 tūkst. litų paramos pagal įprastas įgyvendinimo taisykles, pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ didžiausia paramos suma vienam projektui– iki 690,56 tūkst. litų, pagal antrąją veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ – didžiausia paramos vienam projektui suma iki 207,168 tūkst. litų.
Pareiškėjas vienoje paraiškoje paramos gali kreiptis pagal abi veiklos sritis. Tokiu atveju didžiausia paramos suma bendram projektui negali viršyti 690,56 tūkst. litų, iš jų paramos suma turistinės stovyklos įkūrimui ir jos plėtrai negali viršyti 207,168 tūkst. litų.
Naujovės įgyvendinimo taisyklėse
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Miknevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiemet, siekiantys paramos kaimo turizmui, susidurs su keliomis naujovėmis.
Nuo šiol paramos dydis priklausys nuo sodyboje laikomų gyvulių, turimos žemės ūkio valdos dydžio ir veiklos trukmės.
„Naujosiose įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, kad didesnio paramos intensyvumo sulauks tie pareiškėjai, kurie ūkyje laiko gyvulius. Iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų finansuojama ūkininkams, kurie paraiškos teikimo dieną turi ne mažiau kaip tris sutartinius gyvulius (SG). Tokiu būdu siekiama, kad paramos lėšos būtų įsisavintos efektyviau“, - naujoves įvardino ŽŪM specialistė.
Kai prašoma paramos suma yra mažesnė nei 150 tūkst. litų (pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles), paramos gali kreiptis tik jau veikiančių kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Minėta parama pradėti naują kaimo turizmo veiklą nebus teikiama. Taip pat pagal supaprastintąją tvarką tinkamomis finansuoti pripažįstamomis tos išlaidos, kurios įgyvendinat projektą padarytos ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo.
Paramos intensyvumas priklausys nuo pareiškėjo veiklos trukmės – tai dar viena naujovė supaprastintosiose įgyvendinimo taisyklėse.
„Pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose" paramos gavėjams, kurie užsiima kaimo turizmo veikla ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus ir gauna iš šios veiklos pajamų, bus finansuojama iki 65 proc., o veikiantiems mažiau kaip trejus pastaruosius metus bus finansuojama iki 45 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Reikėtų pridurti, kad abiem atvejais tiek ūkininkai, tiek kaimo gyventojai iki paraiškos pateikimo turi ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus nuolat gyventi kaime“,- paaiškino vyriausioji specialistė Inga Miknevičiūtė.
