Kur baigiasi su darbu susijęs renginys ir prasideda privatus darbuotojų laisvalaikis, aiškina advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.
Įmonių vakarėliai dažnai nesibaigia kartu su oficialia programa. Vieni darbuotojai lieka bendrauti renginio vietoje, kiti pratęsia vakarą bare ar klube, o per išvažiuojamuosius renginius pramogos gali persikelti ir į viešbučio kambarius, rašoma pranešime spaudai.
Vakarėlis tęsiasi bare: ar įmonė vis dar atsakinga?
Viena situacija, kai įmonė iš anksto rezervavo barą ir pakvietė ten visus darbuotojus, visai kita – kai keli kolegos patys nusprendė dar pasilinksminti.
Smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje ar su darbu susijusių renginių, socialinės veiklos ar kelionių metu draudžiam Darbo kodekso. Tačiau teisės aktai tiksliai neapibrėžia, kur baigiasi su darbu susijęs renginys. Konkrečiai vakarėlio tęsinio situacijos aiškiai suformuotos teismų praktikos kol kas nėra, todėl vertinama aplinkybių visuma.
Svarbu, kas organizavo ir finansavo vakarėlio tęsinį, ar jame dalyvavo vadovai ir ar jie veikė kaip renginio šeimininkai, ar darbuotojai liko įmonės apmokėtoje vietoje, ar susibūrimas buvo skirtas visiems, ar tik keliems savo iniciatyva susitikusiems kolegoms. Esminis klausimas – ar darbdavys tuo metu dar organizavo ir kontroliavo veiklą, ar darbuotojai jau laisvai disponavo savo laiku.
Pastaba įmonės kvietime, tiksliai nurodanti, kad oficiali šventė trunka iki vidurnakčio ir įmonė už vėlesnį darbuotojų laisvalaikį neatsako, yra svarbus apsidraudimas, tačiau visiškai darbdavio neapsaugo. Jeigu faktinės aplinkybės rodys, kad vakarėlio tęsinį vis dėlto organizavo ar finansavo įmonė, kvietime nurodyta renginio pabaiga nebūtinai apsaugos.
Todėl darbdaviams verta ne tik iš anksto aiškiai nurodyti renginio trukmę, vietą ir savanorišką dalyvavimą, bet ir pasirūpinti, kad vadovai neorganizuotų neoficialaus tęsinio, o įmonė nefinansuotų tolesnių pramogų. Taip pat svarbu numatyti saugaus grįžimo galimybes, atsakingai organizuoti alkoholio tiekimą ir priminti apie smurto bei priekabiavimo prevencijos taisykles.
Ar galima atleisti darbuotoją už tai, ką jis padarė po šventės?
Po įmonės vakarėlio kilęs konfliktas gali turėti pasekmių ir darbo santykiams. Pavyzdžiui, jei darbuotojas viešai žemino kolegą, jam grasino ar panaudojo fizinį smurtą, o nukentėjęs asmuo kitą dieną kreipėsi į darbdavį, reikalaudamas imtis veiksmų.
Darbo kodeksas leidžia nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tačiau ar tokiu pažeidimu gali būti laikomas ir elgesys jau pasibaigus įmonės renginiui? Vien tai, kad susipykę asmenys dirba toje pačioje įmonėje, darbdaviui pagrindo taikyti atsakomybę nesukuria. Situacija keičiasi, kai konfliktas turi aiškų ryšį su darbu: kilo dėl darbo klausimų, tęsia darbe prasidėjusią įtampą arba jo padariniai persikelia į darbo aplinką. Teismai taip pat yra išaiškinę, kad darbuotojo pareiga būti lojaliam darbdaviui nereiškia, jog šis gali kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu.
Kai konfliktas kyla tarp vadovo ir pavaldinio, ryšys su darbu gali būti stipresnis. Darbuotojo grasinimai ar įžeidimai vadovui dėl darbo sprendimų gali būti vertinami kaip lojalumo ir sąžiningumo pareigų pažeidimas. Kita vertus, vadovams keliami aukštesni elgesio standartai, todėl jų smurtas ar pavaldinio žeminimas net ir neformalioje aplinkoje gali būti vertinamas griežčiau.
Net ir nustačius darbo pareigų pažeidimą, atleidimas turi būti proporcingas. Vertinamas pažeidimo sunkumas, padariniai, darbuotojo kaltė, ankstesnis elgesys ir požiūris į savo poelgį. Fizinis smurtas, grasinimai ar seksualinis priekabiavimas gali būti pagrindas griežčiausiai sankcijai, tačiau vienkartinis nekorektiškas pasisakymas ar abipusis ginčas nebūtinai pateisina atleidimą.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pasikeitė ir sprendimo dėl atleidimo terminų skaičiavimas. Sprendimui priimti ir toliau skiriamas mėnuo nuo pažeidimo paaiškėjimo, bet ne daugiau kaip šeši mėnesiai nuo jo padarymo. Tačiau jei per šį laiką darbuotojas serga ar atostogauja, šios dienos į terminą neįskaičiuojamos. Taigi darbdavys turi daugiau laiko apsispręsti.
Gavęs skundą dėl galimo smurto ar priekabiavimo, darbdavys turi reaguoti nedelsdamas. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi būti sudaryta komisija arba paskirtas už tyrimą atsakingas asmuo. Tyrimas turi būti objektyvus ir nešališkas, išklausant abi konflikto puses bei liudytojus.
Įrodymais gali tapti dalyvių paaiškinimai, susirašinėjimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, medicininiai dokumentai, taip pat renginio programa ar sąskaitos, padedančios nustatyti įvykio ryšį su darbu. Prieš priimant sprendimą dėl atleidimo privaloma pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo.
Priekabiavimas po šventės: ar darbdavys gali atsiriboti?
Dar jautresnė situacija, kai darbuotojas praneša po įmonės šventės patyręs seksualinį priekabiavimą ar kitokį smurtą iš kolegos arba vadovo.
Darbdavio pareigų ribas tokiu atveju gali būti nelengva nustatyti. Viena situacija, kai darbuotojai tebėra įmonės apmokėtame viešbutyje, kita – kai po vakarėlio savarankiškai nuvyksta į vieno jų namus.
Tačiau net jei incidentas įvyko privačioje aplinkoje, jo pasekmės gali persikelti į darbą. Nukentėjusiam asmeniui gali tekti kasdien susitikti su galimu priekabiautoju, dirbti viename kabinete ar net būti jam pavaldžiam.
Darbdavys negali atsisakyti nagrinėti skundo, pateikto oficialiu įmonėje nustatytu kanalu ar kitu smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje numatytu būdu, vien todėl, kad incidentas įvyko po darbo valandų.
Po šventės įvyko nelaimė – kas turėtų atlyginti žalą?
Po įmonės vakarėlio darbuotojas gali ne tik nukentėti nuo kolegos veiksmų, bet ir susižaloti pats arba padaryti žalos kitiems.
Pavyzdžiui, po renginio darbuotojai nuvyksta į naktinį klubą, kur vienas jų nukrenta nuo laiptų ir sunkiai susižaloja. Vėliau jis pareikalauja kompensacijos iš darbdavio, argumentuodamas, kad vakaras prasidėjo įmonės organizuotoje šventėje, kurioje jis vartojo alkoholį.
Vis dėlto vien tokių aplinkybių nepakanka. Nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimas priklauso nuo įvykio ryšio su darbo veikla. Jei darbuotojai į klubą nuvyko savo iniciatyva, jau pasibaigus oficialiam renginiui, ten patirta trauma paprastai nebus laikoma nelaimingu atsitikimu darbe.
Kitaip galėtų būti vertinamas susižalojimas paties įmonės renginio metu, ypač jei dalyvavimas buvo privalomas, darbuotojas atliko organizacines funkcijas arba nelaimę lėmė nesaugios darbdavio sudarytos sąlygos.
Svarbi ir alkoholio vartojimo aplinkybė. Jeigu nelaimingą atsitikimą esant saugioms darbo sąlygoms lėmė darbuotojo neblaivumas, toks įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju. Tai, kad alkoholis buvo tiekiamas darbdavio organizuotoje šventėje, savaime nesukuria jo atsakomybės. Ji galėtų kilti įrodžius neteisėtus darbdavio veiksmus ir jų priežastinį ryšį su žala.
Po vakarėlio darbuotojas gali ir pats padaryti žalos – sužaloti kitą žmogų ar sugadinti naktinio klubo turtą. Už savo laisvalaikiu padarytą žalą paprastai atsako jis pats. Darbdavio pareiga atlyginti darbuotojo tretiesiems asmenims padarytą žalą siejama su darbo pareigų vykdymu. Todėl vien tai, kad žalą padaręs darbuotojas dalyvavo įmonės vakarėlyje, dar nereiškia, kad už jo veiksmus atsako darbdavys.
Tačiau jeigu žalą vis dėlto tenka atlyginti darbdaviui, jis gali reikalauti, kad patirtus nuostolius kompensuotų kaltas darbuotojas. Tokiu atveju turi būti įrodytos darbuotojo atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė.
Pagal bendrąją taisyklę darbuotojo atlygintina žala ribojama trimis jo vidutiniais darbo užmokesčiais, o esant dideliam neatsargumui – šešiais. Tačiau įstatymas numato ir visiško žalos atlyginimo atvejus, pavyzdžiui, kai ji padaryta tyčia, veika, turinčia nusikaltimo požymių, arba būnant neblaiviam.
Jeigu darbuotojas žalos neatlygina savanoriškai, darbdavys gali ją išskaičiuoti iš darbo užmokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Dėl didesnių sumų tenka kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nustatant atlygintinos žalos dydį taip pat gali būti vertinama, ar prie jos atsiradimo neprisidėjo paties darbdavio veiksmai arba neveikimas.




