Kaip aiškina specialistai, tam įtakos turi ne tik bankų sprendimai, bet ir platesni procesai – finansų rinkų lūkesčiai bei įtempta geopolitinė situacija.
Būsto paskolų palūkanų augimas Lietuvoje
Prasidėjus karui Irane ir stiprėjant lūkesčiams, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali didinti bazines palūkanų normas, finansų rinkos jau sureagavo – ėmė augti Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, „Euribor“, palūkanos. Su jomis paprastai yra susietos ir gyventojams išduodamų paskolų palūkanos.
Taigi dėl to dalis jų jau susidūrė su didesnėmis būsto paskolų įmokomis, ypač tie, kuriems šiuo laikotarpiu perskaičiuojamos palūkanos.
Kaip nurodo SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas, vidutinė 6 mėn. „Euribor“ palūkanų norma 2025 metais siekė 2,2 procento, o šiuo metu jau yra 2,5 procento, arba 0,3 proc. punkto didesnė.
SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2025 metais siekė apie 111 tūkst. eurų. Remiantis skaičiavimais, jei 111 tūkst. eurų paskolos likęs laikotarpis yra 25 metai, palūkanoms padidėjus nuo 4,0 proc. iki 4,3 proc., mėnesinė įmoka išaugtų apie 19 eurų.
Jeigu paskolų palūkanų norma padidėtų iki 5,0 proc., tai reikštų 64 eurais didesnes išlaidas per mėnesį.
Pasak T. Povilausko, „Euribor“ pokyčius lemia finansų rinkų dalyvių lūkesčiai dėl ECB sprendimų. Šiandien rinkos vertina, kad iki metų pabaigos ECB dabartinę 2 proc. bazinę palūkanų normą gali didinti tris kartus iki 2,75 procentų.
Paprastai kalbant, jeigu komerciniai bankai brangiau skolinasi iš ECB, tuomet ir skolindami vieni kitiems ar klientams taiko didesnes palūkanas.
Kita vertus, pasikeitus karo Irane eigai ir sumažėjus energetikos produktų kainoms, palūkanų lūkesčiai gali vėl greitai pasikeisti.
„Euribor“ palūkanų normos neišvengiamai reaguos į karo Irane įvykius ir energetikos kainų pokyčius.
Kas lemia palūkanų normų augimą?
Palūkanų normų augimą šiuo metu labiausiai lemia ne paties Europos Centrinio Banko sprendimai, o finansų rinkų lūkesčiai, tv3.lt komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, palūkanas į viršų stumia išaugusios naftos ir dujų kainos bei prognozės, kad ECB, siekdamas suvaldyti infliaciją, artimiausiu metu jas didins.
Šiuo metu rinkose jau įskaičiuota, kad ECB šiemet gali padidinti palūkanas maždaug puse procentinio punkto. Tačiau, pasak N. Mačiulio, išlieka ir rizikos scenarijus – jei karinis konfliktas Persijos įlankoje užsitęstų, o naftos, dujų ir trąšų kainos toliau augtų, tai galėtų dar labiau paskatinti infliaciją.
N. Mačiulis nurodo, kad toks pokytis atspindi tai, kokių vidutinių ECB nustatytų palūkanų normų tikisi rinkos dalyviai per artimiausius 6 mėnesius.
Jis primena, kad net ir 2022 m., kai „Euribor“ buvo pakilęs 4 proc., sandorių skaičius sumažėjo, tačiau būsto kainos reikšmingai nekrito.
„Prie tokių aplinkybių ECB palūkanų normas turbūt pakeltų iki 3 proc., bet kol kas 2022 metais matytos palūkanų aukštumos išlieka mažai tikėtinos“, – teigia jis.
Nepaisant palūkanų augimo, būsto rinkos aktyvumas, anot ekonomisto, išlieka gana stiprus. Tačiau puse procentinio punkto pakilusios palūkanų normos ne daug ką keičia, o būsto rinkoje paklausa išliks didelė.
Be to, šiemet paklausą gali papildomai skatinti keli veiksniai – dalies gyventojų sprendimas investuoti sukauptas santaupas į būstą bei planuojami pokyčiai, kurie sudarys galimybes skolintis su mažesniu pradiniu įnašu.
Būsto paskolų įmokų pokyčiai
Dalis Lietuvos gyventojų jau realiai pajuto augančias būsto paskolų įmokas, ypač tie, kurių sutartyse būtent šiuo laikotarpiu perskaičiuojama kintama palūkanų dalis, tv3.lt nurodo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė,
Pasak jos, labiausiai pokytį jaučia tie, kurių paskolos susietos su ilgesnio termino – 6 ar 12 mėn. – „Euribor“, nes šios tarpbankinės palūkanų normos pastaruoju metu brangsta, atliepdamos rinkų lūkesčius dėl galimo palūkanų normų didinimo ateityje.
Vis dėlto, anot I. Genytės-Pikčienės, svarbu pabrėžti, kad palūkanų normų perkainojimą šiuo metu patiria ne visi paskolų turėtojai ir įmokos didėja tik tiems, kurių sutartyse numatytas kintamos palūkanų dalies perskaičiavimas būtent šiame laikotarpyje.
Konkretus įmokos pokytis priklauso nuo kelių veiksnių: naudojamos „Euribor“ trukmės, jos dydžio perskaičiavimo dieną, likusios paskolos trukmės, paskolos sumos ir pasirinkto grąžinimo metodo – anuitetinio ar linijinio.
Vertindama rizikas, I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad Lietuvos namų ūkiai palūkanų normų pokyčiams yra santykinai atsparūs. Tai lėmė Lietuvos banko atsakingo skolinimo reikalavimai, kurie įpareigoja bankus įvertinti gyventojų galimybes mokėti paskolas net ir išaugus palūkanoms.
„Mūsų gyventojų atsparumą aukštoms palūkanų normoms įrodė 2022–2024 m. laikotarpis, kai EURIBOR buvo pakilęs net iki 4 proc. lygio, o 12 mėn. EURIBOR jį kurį laiką net viršijo. Nepaisant to, būsto paskolų portfelio kokybės rodikliai praktiškai nenukentėjo, o paskolų aptarnavimo disciplina išliko nepriekaištinga“, – teigia ji.
Kita vertus, pasak ekonomistės, Lietuvos gyventojų įsiskolinimas būstui išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl paskolas turi nedidelė dalis gyventojų. Vadinasi, augančių palūkanų poveikis, nors ir juntamas, nėra plačiai paplitęs visoje visuomenėje.
Ekonomistai pabrėžia – svarbu planuotis
Vis dėlto pabrėžiama, kad tiek turintiems, tiek planuojantiems imti būsto paskolas svarbiausia įsivertinti savo finansinį atsparumą.
„Atsakingo skolinimosi gairės rekomenduoja skolintis taip, kad įmokoms išleistina pajamų dalis net ir pakilus palūkanoms išliktų valdoma ir neiškreiptų šeimos biudžeto. Todėl pravartu įsivertinti galimus palūkanų scenarijus ir jų poveikį šeimos finansams“, – sako ji.
Anot ekonomistės, neapibrėžtumo laikotarpiu būtina planuoti išlaidas ir laikytis finansinės drausmės. Viena svarbiausių taisyklių – turėti finansinę atsargų pagalvę, kuri leistų padengti bent kelių mėnesių išlaidas ir amortizuotų ne tik augančių įmokų, bet ir netikėtų finansinių sukrėtimų poveikį.
Galiausiai, vertėtų įvertinti ir ilgalaikį planą: pajamas, karjeros stabilumą, planuojamas investicijas ar didesnes išlaidas. Ekonomistė taip pat pabrėžia, kad ilgalaikis būsto įsipareigojimas tvarus tik tuo atveju, jei pagrįstas realistiškomis prielaidomis dėl šeimos finansų valdymo ateityje.
SEB banko ekonomistas T. Poviliauskas taip pat nurodo, kad augančios įmokos jau yra juntamos, tačiau kol kas daugumai gyventojų jos neturėtų sukelti šoko.
„Nors įmokos didėja, dabartinių prognozių kontekste poveikis gyventojų finansams išlieka labiau laipsniškas nei staigus. Tačiau nerimas dėl ūgtelėsiančios infliacijos, prastesnių galimybių sutaupyti pradinį įnašą, bei nežinomybės, kiek gali augti palūkanų normos, turėtų pradėti vėsinti įkaitusią būsto rinką“, – pažymi T. Poviliauskas.
Net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto palūkanų normų pokytis gali lemti šimtus eurų papildomų išlaidų per metus, todėl atsparumas palūkanų normų pasikeitimams turėtų būti vienu svarbiausiu veiksnių planuojant asmeninius finansus.
