Daugiau apie tai – TV6 laidoje „Statybų gidas“.
Jeigu, kaip sakoma, nutinka gyvenimas ir dviejų žmonių santykiai nutrūksta, dažnai kartu lieka ir bendras nekilnojamasis turtas (NT). Statistika paprasta – Lietuvoje kasmet įvyksta kiek daugiau nei 7 tūkst. skyrybų, vadinasi, apie 15 tūkst. žmonių gali tapti buto ar namo bendrasavininkais. Ir jeigu santykiai po skyrybų nėra patys geriausi, problemos kyla ne tik dėl gyvenimo po vienu stogu, bet ir dėl turto priežiūros, valdymo ar pardavimo.
„Skyrybų atveju, dažniausiai atsiranda problema, kad žmonės nori kuo greičiau išsiskirti, ir nepagalvoja apie tai, kas bus rytoj ir eina pačiu lengviausiu, paprasčiausiu keliu“, – pasakojo „Triniti Jurex“ advokatas Artūras Vaišvila.
Dažniausiai turtą dalijasi lygiomis dalimis
Pasak jo, dažniausias sprendimas – pasidalinti turtą lygiomis dalimis ir likti bendraturčiais – vėliau tampa didelių konfliktų priežastimi.
„Eina pačiu lengviausiu keliu – atsidalina lygiomis dalimis ir pasilieka bendrasavininkais. Bet nepagalvoja, kas bus, kai jau išsiskirs, kai bus du atskiri žmonės ir kaip jie tuo turtu disponuos, valdys ar naudosis“, – aiškino advokatas.
Jo teigimu, po skyrybų gyventi toje pačioje erdvėje dažniausiai yra sunkiai įsivaizduojama.
„Kurti savo atskirus gyvenimus toje pačioje erdvėje turbūt sunkiai įsivaizduotinas dalykas. Tai lemia ir buto dydis, ir kiti subjektyvūs dalykai“, – kalbėjo jis.
Kaip geriausia pasidalinti nekilnojamąjį turtą?
Anot A. Vaišvilos, pirmasis žingsnis tokioje situacijoje turėtų būti bandymas susitarti.
„Pirmiausia reikia tartis su bendraturčiu ir pasiūlyti jam išpirkti tą dalį. Ir tas pasiūlymas turi būti logiškas – reikia atsižvelgti į tai, ar aš pirkčiau tą pačią dalį už tavo paties siūlomą kainą?“ – pabrėžė jis.
Vis dėlto neretai susitarimas neįmanomas. Tuomet kai kurie bando veikti savarankiškai – parduoti savo dalį kitam pirkėjui. Tačiau advokatas primena, kad įstatymas aiškus.
„Pagal bendras nuostatas, jeigu nori parduoti savo priklausančią dalį, pirmiausia turi privalomai apie tai informuoti ir pasiūlyti tą dalį išsipirkti bendraturčiui. Be abejonės, tu gali prieš tai įdėti skelbimus į pardavimą, bandyti parduoti turtą ir atsiradus jau pirkėjui už sutartą kainą, siųsti pranešimą bendraturčiui.
Sakyti: „Žiūrėk, turiu pirkėją, kuris perka butą už tokią kainą. O kadangi tu turi pirmumo teisę, tai pareiški savo nuomonę, perki, ar ne, už tą kainą“ – patarė jis.
Dar viena dažna problema – neapibrėžtos, vadinamosios idealiosios dalys.
„Paprastai, kai turtą teismas padalina santuokos nutraukimo metu, turtas būna padalintas ta vadinamąja idealiąja dalimi – 1/2 ar 1/3. O kuri ta 1/2 – ar ten virtuvės dalis, ar kažkurio kampo dalis kambaryje – nėra nustatyta.
Atitinkamai tada jau rasti pirkėją dar sudėtingiau ir tai turi įtakos kainai, nes pirkėjas nenori pirkti kažkokios dalies bute, kai net nežinai kokia tai dalis“, – aiškino advokatas.
Ką daryti, jei niekaip nepavyksta susitarti?
Visgi, jeigu susitarti nepavyksta ir pirkėjo rasti neįmanoma, lieka teisinis kelias.
„Tuomet galima kreiptis į teismą ir prašyti atidalinti turtą natūra, kitai pusei išmokant kompensaciją pinigais“, – sakė A. Vaišvila.
Tačiau jis pripažįsta, kad tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir finansinių galimybių.
„Teismas gali kartais nepadalinti, sakydamas, kad „parduosite tą turtą arba gaus žmogus kompensaciją“, bet gavęs ją realiai liks gatvėje, nes neturi pinigų įsigyti kitam turtui. To turto, tos gautos sumos gal užteks pradinei įmokai, bet bankui nepakaks išduoti paskolą, tai tuomet šitas antras kelias, jis yra sudėtingas“, – pabrėžė advokatas.
Nepaisant sudėtingų scenarijų, reportažo pabaigoje nuskambėjo ir pozityvesnė nata – Lietuvoje kasmet santuokų registruojama dvigubai daugiau nei skyrybų. Tačiau jei iššūkių išvengti nepavyko, ekspertai pataria vadovautis ne emocijomis, o racionaliu protu.
Daugiau vertingų patarimų pamatykite aukščiau esančiame reportaže.
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per TV6.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
