„Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst. pabėgėlių, šiuo metu esančių Italijoje ir Graikijoje, ir dar 20 tūkst., esančių trečiosiose šalyse.
Pagal šias programas Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius, dauguma iš jų turbūt bus sirai.
Pirmiausia pabėgėliai bus perkeliami į centrą Rukloje, vėliau jais rūpinsis atskiros savivaldybės.
Pasak A.Šešelgio, dalis savivaldybių jau derina, kiek galėtų priimti žmonių, tačiau galutinių sprendimų dar nėra.
„Pavienių žmonių retai kada atvyksta, o jeigu atvyksta šeimomis, yra ir mažamečiai vaikai, vieniems reikalingas darželis, kitiems mokykla, tretiems vėl kiti poreikiai, juo labiau, kad yra ir senyvo amžiaus žmonės. Visos šitos kiekvieno atvejo įvertintos aplinkybės ir leis apsispręsti, kiek žmonių vienoje ar kitoje savivaldybėje galės būti integruoti“, - kalbėjo viceministras.
A.Šešelgio teigimu, didžiuosiuose miestuose darbą susirasti pabėgėliams pavyktų greičiau, tačiau „nė viena savivaldybė nėra atmesta“.
Rukloje pabėgėliai turėtų praleisti apie pusmetį, tačiau šis terminas galėtų būti ir trumpesnis.
„Jeigu matysime, kad netelpa Pabėgėlių priėmimo centre, su savivaldybėmis, manau, rasime kalbą, juolab, kad žmonės, kurie atvyksta, ne ekonominių lengvatų ieško, ten gyvybės ir mirties klausimas. Manau, kad pradžioje juos apgyvendinus gal ir ne tokiomis geromis sąlygomis, jie tikrai neturėtų reikšti pretenzijų“, - sakė viceministras.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikime Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Anot A.Šešelgio, ES skiriamų lėšų jų integracijai greičiausiai neužteks ir Lietuvai teks papildomai prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis. Viceministras taip pat sakė, kad bus bandoma išsiderėti, jog didesnė dalis ES skiriamų lėšų būtų pervedama avansu. Iš ES lėšų už kiekvieną pabėgėlį turėtų būti skiriami 6 tūkst. eurų, bet, anot ministro, avansu pervedama tik 5 proc. sumos.
Vidutiniškai per mėnesį vieno pabėgėlio priėmimas, viceministro teigimu, atsieis 600 eurų.
„Jeigu mes gauname 6 tūkst. už kiekvieną pabėgėlį, o mums 600 (eurų per mėnesį) reikia, vadinasi 7200 eurų reikia metams (...). Tai skaičiuokime, kad 1200 eurų (už vieną pabėgėlį) metams papildomai Lietuva turėtų prisidėti“, - dėstė viceministras.
Jis taip pat ragino nelyginti paramos, reikalingos pabėgėliui, su gyventojams skiriamomis socialinėmis išmokomis.
„Tam žmogui, kuris išsigelbėjo iš mirties, reikalinga ženkliai didesnė parama, negu tam žmogui, kuris čia jau yra - gauna tam tikrą ar pensiją, ar kažkokias kitas pajamas, ar kitą pagalbą ir yra integruotas į visuomenę, į tą sistemą mūsų. Jam kartais parama yra ženkliai mažesnė reikalinga, kad jisai galėtų išgyventi. O čia yra šimtaprocentinė parama, nelyginkime šitų dalykų“, - pabrėžė A.Šešelgis.
Pasidalyti pabėgėlių našta ES lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Estija įsipareigojo priimti 150, Latvija - 250, Lenkija - 2 tūkst., Vokietija - per 12 tūkst. pabėgėlių.
