Vienos iš populiariausių ir panevėžiečių mėgstamiausių picerijų „Arena Pizza“ šeimininkas Virmantas Kondrotas atsidūrė banko gniaužtuose. Klientų stygiumi net sunkmečiu nesiskundžiantis verslininkas patikino, kad piceriją valdanti bendrovė „ARN1“ yra verčiama bankrutuoti dėl agresyvaus banko puolimo.
Siekia, kad subankrutuotų
Įmonės direktoriaus teigimu, paskolą suteikęs „Swedbank“ nebenori eiti į kompromisą – staiga sumanė atsiimti visą paskolintą sumą.
Pasak V.Kondroto, iškart surasti ir bankui atiduoti daugiau nei 47 ūkstančius litų yra sudėtinga, tačiau visiškai įmanoma skolą grąžint maždaug per metus. Juo labiau kad visai čia pat Lietuvoje vyksiantis ir maitinimo įstaigoms nemažą pelną garantuosiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas.
Tačiau verslininko įtikinėjimų bankininkai neklauso – „Swedbank“ jau kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir bendrovei „ARN1“ bankroto bylos iškėlimo.
Piceriją valdančios bendrovės direktorius „Sekundei“ pasakojo, kad 60 tūkstančių litų paskolą iš „Swedbank“ pasiėmęs dar 2005-aisiais. Pinigai buvo skirti lankytojų mėgstamai picerijai remontuoti, interjerui gražinti.
Per metus atiduoti skolos įmonė nesugebėjo, tad sutartis buvo pratęsta. Tokia panevėžiečių ir bankininkų draugystė tęsėsi iki šių metų – kol „Swedbank“ kategoriškai pareiškė bendradarbiavimą nutraukiantis. Bankas kreipėsi į teismą dėl 47 tūkstančių ir 527,97 lito skolos išieškojimo bei bankroto bylos iškėlimo.
Į kalbas nesileidžia
V.Kondrotas sako nesuprantantis tokios agresyvios prieš verslą vykdomos banko politikos. Jo teigimu, pasiskolinta suma nėra tokia didelė, dėl kurios bankininkai turėtų taip nerimauti ir siekti įmonės bankroto.
Be to, visus tuos metus, kol sutartis buvo pratęsiama, verslininkas tvarkingai mokėjo palūkanas – per mėnesį daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Tad per tiek metų „Swedbank“ sumokėta daug daugiau, nei buvo pasiskolinta, o ir dalis pačios skolos grąžinta – jau atiduota beveik 13 tūkstančių litų.
„Mėginau įrodyti bankui, kad šiuo metu mūsų finansinė padėtis nėra tokia, kad galėtume ir skolą visą grąžinti iš karto, ir toliau vykdyti komercinę veiklą. Bandžiau su banku derėtis dėl skolos mokėjimo atidėjimo, prašiau, kad būtų sudarytas pinigų grąžinimo grafikas. Esu tikras, kad skolą sugebėtume atiduoti lygiomis dalimis per vienerius metus. Tačiau banko atstovai buvo kategoriški, užsispyrė ir į kalbas nesileido, derybos neįvyko.
Maža to, jie kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų prašoma priteisti dar kažkokias nesuprantamas, nekonkrečias palūkanas“, – tikino V.Kondrotas.
„Sekundės“ kalbintas verslininkas užtikrino, kad jokių kitų įsipareigojimų ar įsiskolinimų bankams neturi. Tad „Swedbank“ neturėtų bijoti, kad „ARN1“ skolos neįstengs grąžinti per sutartą laiką. Be to, sutartyje numatytas laiduotojas – kita įmonė, tad bankininkai gali būti ramūs.
Nuskriaus ir darbuotojus
Direktorius įsitikinęs: prieš banką, kaip ir prieš vėją, nepapūsi. Pasak jo, smulkiesiems verslininkams lengviau su valstybe susitarti nei su verslą žlugdančiais bankininkais, nors pastarieji deklaruoja atvirkščiai.
„Mūsų įmonė veikia, valstybei visus mokesčius, darbuotojams atlyginimus sumokam, bankui palūkanas laiku pervedam. Uždaryti picerijos tikrai nežadam – klientų netrūksta, organizuojame visokius renginius. Jau vedamos derybos su viena iš Europos vyrų krepšinio čempionate dalyvaujančių komandų dėl jų maitinimo. Vadinasi, pelno šįmet tikrai turėsime.
Ir per tris šių metų pirmus mėnesius mūsų picerija dirbo pelningai, jaučiasi, kad po sunkmečio maitinimo verslas atsigauna. Tai kodėl bankas nori mūsų bankroto? Juk tokiu atveju būsim nuskriausti ne tik mes, bet ir valstybė, nes neteks mokesčių – vien „Sodrai“ per mėnesį sumokame per 10 tūkstančių litų. Be to, gatvėje atsidurs ir valstybei ant sprando sės 26 picerijos darbuotojai, pragyvenimo šaltinio neturės jų šeimos, vaikai. Nesuprantu, kodėl bankas nori tik taip problemas spręsti?“ – piktinosi V.Kondrotas.
Vadovas tvirtino ne iš vieno verslininko girdėjęs apie agresyvią, prieš smulkųjį verslą nukreiptą bankų politiką. Esą bankininkai nebenori ieškoti kompromiso – dėl skolų iškart kreipiasi į teismus, siekia įmonių bankroto.
„Įdomiausia, kad iš įmonės bankroto bankui naudos nebus – juk atsiras ir kitų kreditorių, nepakaks turimo turto visoms skoloms padengti. O mes, norėdami išvengti bankroto, neturime kitos išeities – reikia galvoti apie įmonės restruktūrizavimą“, – sakė verslininkas.
Abejoja pajėgumu
„Sekundės“ kalbintas „Swedbank“, AB, Komunikacijos departamento atstovas spaudai Saulius Abraškevičius neneigė, kad bankas bendrovės „ARN1“ atžvilgiu ėmėsi gan agresyvios skolos susigrąžinimo politikos, nors skola bankui ir nėra didžiulė – ne milijoninė. Esą „Swedbank“ taip elgtis ir turi, nes pats laikosi įsipareigojimų.
„Norėtume pažymėti, kad bankas ne tik skolina, bet ir pats skolinasi. Jis atsakingas už iš kitų rinkos dalyvių surinktas lėšas.
Geriausias to pavyzdys gali būti indėlininkų bankui patikėti pinigai. Bankas įsipareigoja mokėti palūkanas už jam patikėtas lėšas, todėl neatsakingas gautų pinigų skolinimas verslo ar privatiems klientams niekaip nesiderina su banko vykdomos tvarios veiklos gairėmis. Bet kokio indėlio sutarties nevykdymo mūsų klientai netoleruotų, todėl atitinkamai ir bankas negali neatsižvelgti į kylančias grėsmes dėl verslo klientų įsipareigojimų bankui nevykdymo“, – atsakė „Swedbank“ atstovas.
Pasak S.Abraškevičiaus, netiesa, kad bankas su panevėžiečiu verslininku nesitaria, nesidera ir neieško kompromiso.
Justė Briedytė
