Ūkininko keturių hektarų lauke – sunki žemė, niekas daugiau neauga, tad vyras jau trečius metus sėja ekologiškus kviečius. Z.Karanda grūdus parduoda malūnui.
Tačiau šiemet kritus supirkimo kainai kviečių auginimo sąnaudos beveik susilygino su pelnu, gaunamu realizavus produkciją. „O šiemet dar iš kažkur atsirado laukinės avižos. Valiau, bet jų išvalyti negalima. Malūnas tokių nepriima. Jeigu negaučiau išmokų už ekologinį ūkininkavimą, būčiau patyręs nuostolių“, – pasakojo ūkininkas. Z.Karanda gauna paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
Visus ūkio darbus dirba vienas
„Blogiausia tai, kad mūsų žemės labai menkos, kalnuotos. Molis: sausra – išdžiūvo, arti negalima, lietus palijo – traktorius buksuoja. Ir trąšų reikia. O trąšos brangios dabar – neįkandamas dalykas. Jeigu jaunesnis būčiau, galvočiau ką nors. O dabar ką? Ir rusiškas traktorius mano menkas, 1981 metų, nieko gero. Ir su grūdais labai bloga padėtis. Už toną 200 Lt tesumokėjo. Kad nusipirktum litrą dyzelino, reikia 20 kg grūdų parduoti. Koks čia verslas? O dar šernai, kai subėga, išmala, nereikia ir kulti“, – šypsojosi ūkininkas.
Ankstesniais metais Z.Karandai sekėsi kiek geriau. „Dabar visi labai išrankūs, reikalauja, kad grūdai būtų švarūs. Tad jeigu negaučiau išmokų, jokios prasmės dirbti žemę nebūtų. Kai išmokas moka, dar keli litai lieka. Man dar gerai, kad pats viską padarau: ir lauką suariu, ir sėju, tik kombaino neturiu, nuomoju iš ūkininko. O kai kviečiai auga, darbo ne kažin kiek ir yra. Purkšti, tręšti negalima, taip jie ir auga. Anksčiau, kai dar buvo sveikatos, su žmona laikėme karvę, tręšiau mėšlu. O dabar niekuo nebetręšiu, neįkandama man“, – pasakojo vyras.
Šiemet ūkininkas iš keturiuose hektaruose išaugintų kviečių prikūlė 8 tonas grūdų, 1,5 tonos paliko sėklai, likusius pardavė. Pelno neuždirbo, nes nemažai išleido degalams, detalėms, ūkininkui už kūlimą mokėjo po 300 Lt už hektarą.
„Kadangi taisyklių nepažeidinėju, laikausi reikalavimų, išmokas – 742 Lt už hektarą, visada gaunu laiku. Jeigu ne šios išmokos, jokiu būdu ūkininkauti šiame krašte neapsimokėtų. – Europos Sąjungos (ES) parama už ekologišką ūkininkavimą džiaugėsi vyras. – Bepigu Kėdainių rajono ūkininkams, kurie iš hektaro kulia 4–5 tonas. O čia tik dėl savęs dirbti, auginti grūdus kiaulėms šerti apsimoka.“
Dalį produkcijos privaloma parduoti
Ekologinį ūkininkavimą ES remia pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Už gaunamą paramą pareiškėjai turi prisiimti įsipareigojimus ne trumpiau kaip penkeriems metams ir atitikti geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus, deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas.
Ekologinių ūkių savininkai, norėdami gauti 100 proc. paramos išmokų, dalį produkcijos turi parduoti. Iki ateinančių metų gegužės 15 d. pareiškėjas ar paramos gavėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) turi pateikti užpildytą Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“.
Joje turi būti nurodyta informacija apie realizuotą produkciją, o patikras ūkyje atliekančiai NMA pareiškėjas ar paramos gavėjas privalo pateikti dokumentus, kuriais vadovaujantis užpildyta 18 lentelė. Šie dokumentai turi būti saugomi visą laiką, kol vykdomi įsipareigojimai.
Ūkio apskaitą tvarkingai veda žmona
Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai kasmet iki rugsėjo 15 d. savivaldybei turi pateikti sėklinių pasėlių aprobavimo aktus, išduotus institucijos, kuri turi teisę atestuoti, auginimo sutartis ir nurodytų dokumentų kopijas. Pasėjus daugiamečių žolių sėklinius plotus pirmaisiais metais be dengiamojo augalo, pateikiami išsėtos sėklos sertifikatai, etiketės ir jų kopijos. Šiuos dokumentus turi pateikti pareiškėjai ir paramos gavėjai, pretenduojantys į kompensacijas už daugiametes žoles.
Per patikras privaloma pateikti sąskaitas, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kasos kvitus arba pinigų priėmimo kvitų kopijas, kuriuose būtų nurodytas produkcijos skaičius ir piniginė vertė; prekybą turguje pagrindžiantį dokumentą; mugių rengėjų išduotą dokumentą, patvirtinantį prekybą mugėje, kuriais vadovaujantis buvo užpildyta lentelė „Ekologinių produktų realizavimo apskaita“.
Z.Karanda prisipažino, kad pildo ir minėtą žurnalą, ir kruopščiai renka visus grūdų pardavimo dokumentus. Žurnalą pildo Z.Karandos žmona Ieva, 35 metus dirbusi kolūkio buhaltere. Ja ūkininkas labai pasitiki ir jokių patikrų nebijo, nes dar nė karto nekilo nesusipratimų su jo ūkį tikrinančiais pareigūnais, nors vien šiemet ūkį tikrino jau du kartus. „Tikrino pasėlius, ar nepurkšta chemikalais, ar netręšta. Nieko nerado, nes aš nieko netinkamo nedarau. Tikrino ir dokumentus, jie visi buvo tvarkingi – čia nepameluosi“, – drąsiai kalbėjo ūkininkas.
Išmoka – pateikus realizavimo dokumentus
Kompensacinė išmoka mokama dviem etapais: 50 proc. pareiškėjui apskaičiuotos paramos sumos sumokama įvertinus paraišką, o likę 50 proc. pagal kiekvieną pasėlių grupę atskirai sumokama, kai pareiškėjas pateikia produkcijos realizavimo dokumentus. Įveisiant naujus sodus ir uogynus, pirmais ir antrais metais, kai įgyvendinama programa, neatsižvelgiant į produkcijos realizavimo apimtį, mokama 100 proc. paramos sumos.
Jei ūkininkas, dalyvaujantis „Ekologinio ūkininkavimo“ programoje, atliekant patikrą vietoje nepateikia produkcijos realizavimą pagrindžiančių dokumentų, 50 proc. paramos nemokama už tą pasėlių grupę, kuriai dokumentai nepateikiami.
Produkcijos realizavimo dokumentų nereikalaujama ir tos ūkio dalies, kurioje auginami javai, taikant santykį 1 sertifikuotas sutartinis gyvulys (SG) su 3 ha. Tam pačiam 1 sertifikuotam SG tenka 3 ha javų ir 3 ha daugiamečių žolių.
Be to, kol vykdomi įsipareigojimai, leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodytą pagal KPP priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bendrą plotą. Visoje valdoje taip pat reikia laikytis kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų, apimančių valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, taip pat geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus.
Ūkininkavimo nė už ką neatsisakytų
Kad ir kaip sunku būtų, Z.Karanda prisipažįsta, kad ūkininkavimo nė už ką neatsisakytų ir televizoriaus ištisomis dienomis nežiūrėtų. „Tai mano pomėgis. Pradėjau dirbti nuo 12 metų. Ariau su pora arklių: plūgo nepakeliu, kai reikia jį perkelti, tai ant šono paguldau, arklius apsuku ir vėl ariu. Ir akėjau, ir ariau, ir su dalgiu šienavau. Nuo 1958 metų pradėjau kolūkyje dirbti traktorininku. O kokie laukai buvo baisūs, reikėjo visą parą dirbti“, – prisiminė ūkininkas, Semeliškių kolūkyje išdirbęs 46 metus. Tačiau savo likimo vyras nekeikė, prisipažino mylintis žemę ir jos darbus.
Be ekologinio ūkio, Z.Karanda dar šešiuose hektaruose augina grūdus, bulves, dalį ploto palieka pūdymui. Bulves sunaudoja pats, grūdais šeria auginamus paršelius, parduoda tik ekologiniame ūkyje išaugintą produkciją.
Ploto, skirto ekologiniam ūkiui, Z.Karanda plėsti neplanuoja. „Sveikata kasmet prastėja. Žadu sąžiningai baigti penkerių metų etapą, išpildyti sutartus įsipareigojimus ir paskui gal tik sau sėsiu, nes dėl savęs reikia būtinai. Ūkininkavimo pagrindas – sveikata. Turėčiau jos – dirbčiau kiek galiu, nes be darbo – irgi ne gyvenimas“, – sakė 68 metus skaičiuojantis ūkininkas.



