Lietuvoje senatvės pensijų dydžiai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo žmonių gyvenamosios vietos – vienuose miestuose ar rajonuose gyventojai džiaugiasi didesnėmis išmokomis, kitur jos vis dar gerokai kuklesnės.
„Sodroa“ duomenys rodo, kad pensijas Lietuvoje šiuo metu gauna 628,9 tūkst. gyventojai, o jų dydis vidutiniškai siekia 669,3 euro per mėnesį.
Portalas tv3.lt išnagrinėjo „Sodros“ duomenis ir išsiaiškino, kokiose savivaldybėse mokamos didžiausios ir mažiausios pensijos šalyje.
Taigi, kokių savivaldybių gyventojai gauna mažiausias, o kurių didžiausias pensijas?
Kur mokamos didžiausios pensijos?
Didžiausias pensijas Lietuvoje birželio mėnesį gavo Neringos savivaldybės gyventojai, kur vidutiniškai pensija siekė 667 eurus per mėnesį.
Vidutinė 585 eurus siekianti pensija buvo mokama Visagino savivaldybėje, o vidutiniškai 577 eurus per mėnesį gaudavo Vilniaus miesto savivaldybės pensininkai.
Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse vidutinė pensija buvo identiška – 542 eurai.
Taip pat vienas didžiausių pensijų šalyje gavo Palangos (541 euras) ir Panevėžio (523 eurai) miestų savivaldybių pensininkai.
Galiausiai, į didžiausias pensijas gaunančių gyventojų dešimtuką taip pat papuolė Alytaus miesto savivaldybės pensininkai, kurie vidutiniškai gaudavo 513 eurų, Birštono savivaldybės gyventojai, kuriems vidutiniškai buvo skiriama po 512 eurų ir Šiaulių miesto savivaldybės pensininkai, kurie per mėnesį vidutiniškai sulaukdavo 511 eurų.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ne visos savivaldybės išlaikė tas pačias pozicijas.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Palangos miesto gyventojai gavo didesnes pensijas nei kauniečiai. Palangoje vidutinė pensija siekė 483 eurus, o Kaune – 482 eurus.
Kitaip nei šiemet, lygiai prieš metus, šiauliečiai gaudavo didesnes pensijas nei Birštono savivaldybės gyventojai. Šiaulių mieste pensininkai vidutiniškai gaudavo 455 eurus, o Birštono gyventojams buvo mokama vidutiniškai 3 eurais mažiau (452 eurai).
Visgi kaip ir šiemet, praėjusiais metais didžiausias pensijas gavo Neringos savivaldybės gyventojai. Tiesa, jos buvo vidutiniškai 71 euru mažesnės (596 eurai).
Vienos didžiausių pensijų taip pat buvo mokamos Visagino savivaldybėje (vidutiniškai 523 eurai), Vilniaus (vidutiniškai 515 eurų) ir Klaipėdos (vidutiniškai 483 eurai) miestų savivaldybėse.
Lyginant praėjusių ir šių metų duomenis galima matyti, kad per metus šiose savivaldybėse pensijos vidutiniškai padidėjo bent 56 eurais.
Kas gavo mažiausias pensijas?
Mažiausios pensijos šių metų birželį buvo mokamos Pagėgių savivaldybės gyventojams (404 eurai).
Taip pat vienas mažiausių pensijų šalyje gavo Šilalės ir Kalvarijų savivaldybių pensininkai, kur pensijos vidutiniškai siekė 414 eurų.
Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojams buvo mokama vidutiniškai 417 eurų siekianti pensija, o Kelmės rajone – 420 eurų pensija.
Vidutiniškai 425 eurus pensijos šį birželį gavo Lazdijų rajono pensininkai, o Skuodo rajono savivaldybės gyventojams buvo mokama vidutiniškai po 427 eurus.
Galiausiai tarp mažiausias pensijas gaunančių gyventojų papuolė Vilkaviškio ir Raseinių rajonų savivaldybės, kur pensija vidutiniškai siekė 435 eurus.
Tuo metu 2024 m. birželį Vilkaviškio rajono nebuvo tarp mažiausių pensijų gavėjų savivaldybių, o tarp tokių savivaldybių pateko Alytaus rajonas, kur pensija vidutiniškai siekė 383 eurus.
Tiesa, lygiai tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais mažiausias pensijas taip pat gavo Pagėgių (vidutiniškai 356 eurai) ir Šilalės (vidutiniškai 363 eurai) rajonų gyventojai. Šiemet šiose savivaldybėse pensijos vidutiniškai didesnės atitinkamai 48 ir 51 eurais.
Lyginant praėjusių ir šių metų duomenis galima matyti, kad kiekvienoje savivaldybėje pensijos padidėjo bent 46 eurais.
Nuo ko priklauso pensijos dydis?
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- jo įgyti apskaitos taškai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais asmuo išėjo į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Kai pensijos kasmet indeksuojamos, t. y. didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. (siekia 298,45 euro).
Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc. (siekia 7,16 euro).
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui.
Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus darbo stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip:
42/34 x 298,45 = 368,67 euro
Tiesa, žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Tai reiškia, kad jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/30,5 x 298,45 = 410,98 euro
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 euro. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip:
20 x 6,38 = 127,60 euro
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip:
20 x 7,16 = 143,20 euro
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo:
269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 euro
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.
2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 euro
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
