Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, prieš kelias dienas pardavusi automobilį. Pasak jos, pirkėjas internetu pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją, o ji patvirtino jos perleidimą. Pinigai už automobilį buvo pervesti bankiniu pavedimu.
Tačiau netrukus moteris skelbimuose pastebėjo, kad automobilis jau siūlomas kitam pirkėjui. Jos teigimu, transporto priemonę įsigijęs asmuo automobilio savo vardu neįregistravo. Be to, „Regitros“ sistemoje matyti, kad automobilio leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes nėra privalomojo draudimo.
Skaitytojai kilo du pagrindiniai klausimai: kam būtų siunčiamos baudos, jeigu automobilis ir toliau dalyvautų eisme, ir ar pirmasis pardavėjas galėtų sulaukti galutinio pirkėjo pretenzijų dėl vėliau paaiškėjusių defektų.
Registracija ir nuosavybė – ne tas pats
Tai, kad automobilis registre vis dar siejamas su ankstesniu valdytoju, savaime nereiškia, jog šis žmogus tebėra transporto priemonės savininkas.
„Automobilio nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorį – pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį. Pats registravimo faktas „Regitroje“ nuosavybės teisės į automobilį nesukuria“, – aiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnysis teisininkas, advokatas Mantas Baigys.
Pasak jo, dėl to gali susidaryti situacija, kai automobilis registre dar rodomas ankstesnio savininko vardu, nors nuosavybės teisė pagal sudarytą sandorį jau yra perėjusi pirkėjui.
Vis dėlto tinkamai deklaruoti nuosavybės pasikeitimą būtina. „Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė pabrėžia, kad pardavėjas pirmiausia turi sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjui pranešus apie įsigytą automobilį – patvirtinti jo perleidimą.
„Tokiu būdu „Regitrai“ pranešama, kad pasikeitė transporto priemonės savininkas. Tuomet šie duomenys yra užfiksuojami ir perduodami atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, policijai“, – teigia K. Judeikė.
Kam būtų skiriama bauda?
Skaitytojos aprašytu atveju pirkėjas įgijimą deklaravo, o pardavėja perleidimą patvirtino. Todėl, „Regitros“ teigimu, esminė pareiga pranešti apie savininko pasikeitimą jau buvo atlikta.
„Jei asmuo viską atliko teisingai, pavyzdžiui, baudos atveju ji skiriama naujam transporto priemonės savininkui, kuris ir valdė transporto priemonę tuo metu, kai buvo padarytas nusižengimas“, – paaiškina K. Judeikė.
Taigi svarbu atskirti du veiksmus: nuosavybės pasikeitimo deklaravimą ir automobilio įregistravimą pirkėjo vardu. Naujasis savininkas gali dar nebūti gavęs jo vardu išduoto registracijos liudijimo, tačiau tinkamai deklaravus įgijimą ir patvirtinus perleidimą valstybės institucijos jau turi duomenis apie nuosavybės pasikeitimą.
Advokatas M. Baigys taip pat rekomenduoja pardavėjui išsaugoti visus sandorio ir automobilio perdavimo įrodymus. Ypač svarbi pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje būtų nurodyta ne tik sandorio data, bet ir tikslus transporto priemonės perdavimo laikas.
„Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kai automobilio sandoris įformintas vieną dieną 9 valandą, o tos pačios dienos 12 valandą padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nesant tikslaus laiko, vėliau gali būti sudėtinga įrodyti, kad atsakomybė jau teko naujajam automobilio savininkui“, – sako teisininkas.
Ką daryti, jei pirkėjas neatlieka savo pareigų?
Kitokia situacija būtų tuomet, jei automobilis ir jo rakteliai jau būtų perduoti, tačiau pirkėjas apskritai vengtų deklaruoti nuosavybės pasikeitimą.
„Jeigu atsitinka taip, kad asmuo vengia patvirtinti nuosavybės pasikeitimą, o rakteliai jau atiduoti pirkėjui, išregistruoti automobilį gali ir pats pardavėjas“, – nurodo „Regitros“ atstovė.
Pirmiausia pardavėjui rekomenduojama dar kartą kreiptis į pirkėją ir paraginti jį atlikti privalomus veiksmus. Jeigu pirkėjas nereaguoja, buvęs savininkas gali internetu panaikinti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, pasirinkdamas automobilio išregistravimo paslaugą.
K. Judeikė primena, kad pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi sandorio šalys. Pirkėjas turi pateikti įsigijimo duomenis, o pardavėjas – patvirtinti perleidimą.
„Jeigu vienas iš asmenų neatlieka jam tenkančių pareigų, yra numatyta administracinė atsakomybė, kuri pradedama vienos iš šalių kreipimosi į policiją pagrindu“, – papildo M. Baigys.
„Regitros“ pateiktais duomenimis, už tokio pobūdžio pažeidimą gali būti skiriama nuo 150 iki 300 eurų bauda, o jį padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų.
Dėl defektų atsako sutartyje įrašytas pardavėjas
Kitas vairuotojams rūpimas klausimas – ar galutinis pirkėjas, vėliau aptikęs defektą, galėtų pretenzijas reikšti jai vien dėl to, kad automobilis nebuvo įregistruotas perpardavėjo vardu?
Pasak M. Baigio, už automobilio kokybę galutiniam pirkėjui pirmiausia atsako tas asmuo, su kuriuo šis sudarė pirkimo–pardavimo sutartį.
„Pareiga perduoti tinkamos kokybės automobilį tenka paskutiniam pardavėjui. Nesvarbu, ar toks asmuo buvo tinkamai išviešinęs nuosavybės teisės pasikeitimą, ar ne“, – teigia advokatas.
Tai reiškia, kad jeigu pirmoji pardavėja su galutiniu automobilio pirkėju sutarties nesudarė, jis paprastai neturėtų pagrindo jai tiesiogiai reikšti iš savo pirkimo–pardavimo sutarties kylančių pretenzijų.
„Pirmojo pardavėjo ir galutinio pirkėjo jokios teisės ir pareigos nesaisto, nes galutinis pirkėjas įgyja teisę reikšti pretenzijas asmeniui, su kuriuo buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra perpardavėjui“, – paaiškina M. Baigys.
Vis dėlto teisininkas atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko ir kitokių atvejų. Kartais automobilį faktiškai siūlantis žmogus tėra tarpininkas, o sutartyje pardavėju įrašomas kitas asmuo.
„Pavyzdžiui, automobilių aikštelėje gali būti parduodamas kito asmens turtas už sutartą atlygį. Tokiu atveju pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma ne su tarpininku, o tikruoju savininku, todėl visos pretenzijos dėl atsiradusių trūkumų turi būti reiškiamos asmeniui, su kuriuo buvo sudaryta sutartis“, – sako advokatas.
Todėl automobilį perkančiam žmogui būtina patikrinti, kas sutartyje nurodomas pardavėju, ir įsitikinti, kad dokumentus pasirašo būtent tas asmuo, kurio duomenys juose pateikti.
Perpardavėjas gali pareikalauti nuostolių iš pirmojo pardavėjo
Nors galutinis pirkėjas paprastai turėtų kreiptis į tiesioginį pardavėją, tam tikrais atvejais ginčas vėliau galėtų pasiekti ir pirmąjį automobilio savininką.
Jeigu perpardavėjas atlygintų galutiniam pirkėjui dėl automobilio trūkumų patirtus nuostolius, jis galėtų bandyti pareikšti reikalavimą žmogui, iš kurio pats automobilį įsigijo. Tačiau tokio reikalavimo pagrįstumas priklausytų nuo konkrečių aplinkybių.
„Jeigu pirmasis pardavėjas buvo tinkamai informavęs perpardavėją apie naudoto automobilio defektus, o šis jų nepašalino ir pardavė automobilį galutiniam pirkėjui, kuris apie trūkumus nieko nežinojo, perpardavėjo reikalavimas pirmajam pardavėjui būtų atmestas“, – aiškina M. Baigys.
Kitokia situacija būtų tuomet, jei pirmasis pardavėjas būtų nuslėpęs jam žinomus reikšmingus defektus.
„Jeigu pirmasis pardavėjas nuslėpė automobilio trūkumus, pavyzdžiui, nekokybiško variklio remonto aplinkybes, o su tais pačiais trūkumais automobilis buvo parduotas galutiniam pirkėjui, perpardavėjas galėtų įgyti teisę reikšti reikalavimą ir pirminiam pardavėjui“, – teigia advokatas.
Ar toks reikalavimas būtų pagrįstas, priklausytų nuo to, ar pirmajam pardavėjui apie defektą buvo žinoma, ar jis buvo atskleistas sutartyje, kokia automobilio būklė buvo jo perdavimo metu ir kokius įrodymus galėtų pateikti kiekviena sandorio šalis.
Sutartyje reikėtų surašyti visus žinomus trūkumus
„Regitros“ atstovė ir advokatas sutaria, kad svarbiausia pardavėjo apsauga – išsamiai ir teisingai užpildyti dokumentai.
„Sutartyje būtinai nurodykite tikrą automobilio kainą, ridą, defektus, taip pat pažymėkite, ar pirkėjui bus perduoti civilinės atsakomybės draudimo dokumentai. Turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje galima išvengti nesusipratimų, o kilus ginčui jie tampa svarbiu įrodymu“, – sako K. Judeikė.
M. Baigys pardavėjams taip pat rekomenduoja kuo išsamiau atskleisti faktinę automobilio būklę. Pirkėjui verta pateikti autoserviso apžiūros aktus, paaiškinti, kada ir kokie remonto darbai buvo atlikti, o žinomus defektus įrašyti į pirkimo–pardavimo sutartį.
Pardavėjui pravartu išsaugoti sutartį, banko pavedimą, „Regitros“ pranešimus apie nuosavybės pasikeitimą, susirašinėjimą su pirkėju, skelbimo kopiją, automobilio nuotraukas ir jo techninę būklę patvirtinančius dokumentus.
O štai „Regitra“ rekomenduoja laikytis paprastos veiksmų sekos: pirmiausia pasirašyti sutartį, tuomet pirkėjui deklaruoti įsigijimą, pardavėjui patvirtinti perleidimą ir tik po to perduoti automobilio raktelius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
