Vis dėlto, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Eglė Morkūnienė įspėja su tokiais vaizdais būti atsargiems, tiek tiems, kurie juos siunčia, tiek tiems, kurie juos gauna.
Intymi nuotrauka ar vaizdo įrašas, net kai jie padaryti esant sutikimui ar paties asmens atsiųsti, negali būti rodomi niekam kitam, nebent nuotraukoje ar vaizdo įraše užfiksuotas žmogus aiškiai su tuo sutiko.
Leidimas turėti nuotrauką vienam asmeniui nėra tapatus leidimui nuotrauką demonstruoti ir kitiems.
Pavyzdžiui, teismų praktikoje aptinkamas atvejis, kai tarnybinio romano metu kolega nusiuntė savo intymią nuotrauką kolegei, o jiems susipykus, ši ją rodė kitiems, norėdama pažeminti ir pašiepti. Teismas pripažino, kad nesant sutikimo demonstruoti nuotraukos, tai buvo daroma neteisėtai ir priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalą.
Draudimas rodyti apima ir draudimą siųsti ar kitu būdu viešinti vaizdus, nesant juose užfiksuoto asmens sutikimo.
Jei užfiksuoti vaizdai būtų pripažinti pornografija (meninės vertės neturinčiais vaizdais, kai atvirai ir detaliai perteikiamas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai ir kt.), už tokios informacijos platinimą (siuntimą, pasidalijimą internete ir pan.) gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, o nukentėjusiajam teks atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Kitu atveju, vis tiek tektų atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiam asmeniui už pažeminimą ir nuotraukos ar vaizdo įrašo platinimą.
Pavyzdžiui, vienoje byloje vaikinas nusiuntė buvusios merginos intymias nuotraukas naujam jos vaikinui, norėdamas atkeršyti už nepavykusius santykius ir ją įskaudinti. Už tokį elgesį, vaikinui teko atlyginti merginos patirtą neturtinę žalą, kuri siekė kelis tūkstančius eurų.
Pačių vaizdų turėjimas gali savaime kelti grėsmės dėl netyčinio jų paviešinimo, pavyzdžiui, pametus įrenginį (telefoną, kompiuterį) arba praradus jo turinio kontrolę ir apsaugą (duomenų vagystės atveju, praradus socialinio tinklo paskyros kontrolę ir kt.).
Taigi, labiausiai rekomenduotina, tokio turinio tiesiog niekam nesiųsti, o gavus nesaugoti ir nelaikyti savo įrenginyje, nes jei nuotrauka buvo tik pas šį asmenį, įrodyti, kad ją paviešino ne jis, bus labai sudėtinga.
Šantažo priemonė
Nors apie tai kalbama mažai, tačiau intymus turinys dažnai tampa ir šantažo priemone santykiams nesusiklosčius. Dažniau nuo to nukenčia moterys, kurios pačios nedrįsta nutraukti santykių, bijodamos apie galimą intymaus turinio paviešinimą net ir nesant tiesioginių grasinimų.
Advokatė pažymi, kad šiuo atveju, asmuo turi teisę pareikalauti nedelsiant ištrinti nuotraukas ir vaizdo medžiagą, nepaisant to, ar jis pats jas siuntė, ar leido pasidaryti, o tokio reikalavimo neįvykdymas jau pats savaime yra asmens privataus gyvenimo pažeidimas.
Jei partneris, grasindamas paviešinti arba parodyti kam nors jo turimus vaizdus verčia lytiškai santykiauti arba reikalauja pinigų, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pasak advokatės, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės apie tai kalba mažai, prisitaiko ir nesiskundžia – gėda.
Vis dėlto, niekas neturi teisės žeisti kito asmens garbės ir orumo, nevykdyti reikalavimo ištrinti, viešinti ar grasinti vaizdo medžiagos paviešinimu, todėl tokie veiksmai neturėtų likti nenubausti, o profesionalai šias situacijas nagrinėja jautriai ir pagarbiai, todėl prabilti verta.
Patiria stiprų spaudimą, tačiau dažnai nesikreipia pagalbos
Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė, konsultantė Virginija Ratiukienė nurodo, kad nors atvejai, kai moterys patiria spaudimą ar grasinimus dėl intymaus turinio paviešinimo, nėra itin dažni, jų pasitaiko.
„Tokie atvejai gali būti labai traumuojantys ir sukelti stiprią emocinę įtampą bei stresą. Tokių situacijų poveikis aukoms gali būti labai rimtas, ypač jei nėra tinkamai suteikta pagalba.
Psichologiniu požiūriu, tokie atvejai gali sukelti emocinį išsekimą, žemą savivertę ir baimės jausmą, kuris ilgainiui gali peraugti į ilgalaikes emocinės sveikatos sutrikimus“, – aiškina ji.
Pasak specialistės, viena pagrindinių priežasčių, kodėl aukos nesikreipia pagalbos, yra psichologiniai barjerai.
„Dažnai moterys nesikreipia dėl kelių psichologinių priežasčių: gėdos, kaltės jausmo, socialinio spaudimo ir baimės.
Taip pat, jei santykiai yra toksiški arba yra priklausomybė emociniu, fiziniu ar finansiniu lygmeniu, moterys gali jausti bejėgiškumą ir išgyventi tokį spaudimą kaip asmeninę tragediją, kurioje atrodo, kad nėra išeities“, – sako V. Ratiukienė.
Ji pabrėžia, kad tokiose situacijose dažnai nukenčia ir moterų savivertė.
„Psichologiškai tokiose situacijose gali būti pažeista savivertė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, o baimė būti atskleistai ir viešai pažemintai kuria papildomą barjerą kreiptis pagalbos“, – teigia specialistė.
Anot jos, atsidūrus tokioje situacijoje svarbiausia yra išlikti ramiai ir ieškoti sprendimų.
„Svarbiausia – žinoti, kad nėra vieno teisingo sprendimo, ir kiekviena moteris turi teisę į saugumą ir pagarbą. Psichologiniu požiūriu, tokiose situacijose svarbu išlikti ramiai ir susidėlioti sau strategiją: pirmiausia – saugoti visus įrodymus“, – aiškina ji.
Pasak V. Ratiukienės, taip pat svarbu nelikti vienai ir kreiptis pagalbos į specialistus.
„Rekomenduojame kreiptis į specialistus, kurie gali padėti įvertinti situaciją ir pasiūlyti būdus apsisaugoti – tai gali būti psichologai, teisininkai ar socialiniai darbuotojai. Be to, svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama, ir nėra būtina kentėti vienai“, – teigia ji.
Ji priduria, kad tiek emocinė, tiek teisinė pagalba gali padėti sustiprinti savivertę ir rasti išeitis.
„Emocinė pagalba ir teisinė pagalba gali padėti sustiprinti savivertę, įgyti pasitikėjimo savimi ir rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo tolimesnių grasinimų ar spaudimo. Niekada nesijaukite viena – yra būdų apsisaugoti ir ginti savo teises“, – pabrėžia specialistė.
Anot jos, moterys gali kreiptis ir anonimiškai.
„Jei moteris nori būti anonimiškai išklausyta, emociškai pastiprinta, visada skatiname kreiptis į Pagalbos moterims liniją telefonu 0 800 66 366, parašyti elektroninį laišką ar susisiekti per pokalbių platformą. Pagalbos moterims linija Tave išklausys, padės sutelkti mintis, padrąsins“, – primena V. Ratiukienė.
