Apie šį atvejį „Swedbank“ vaikų finansiniam saugumui skirtame renginyje užsiminė banko informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Norėdamas sužinoti daugiau, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vyriausiasis patarėjas Domas Janulis pasakoja, kad tarnyba negali atskleisti mokyklos, gyvenamosios vietos ar kitų mergaitę atpažinti galinčių duomenų. Jo apytiksliu vertinimu, ji galėjo būti penktokė arba jaunesnė, tačiau tikslaus mergaitės amžiaus RRT nežino.
Įrašą atrado klasės draugai
Vaizdo įrašas iš pirmo žvilgsnio neatrodė žalingas. Tačiau jo pasekmės paaiškėjo tik tada, kai apie įrašą sužinojo mokykloje.
„Mergaitė patalpino vaizdo įrašą „YouTube“ platformoje, kad labai nori susirasti berniuką, draugą. Ji patalpino vaizdo įrašą ir jį užmiršo. Tą vaizdo įrašą pamatė kiti mokykloje, klasės draugai, ir prasidėjo patyčios. Nebūtinai kibernetinės, tiesiog mokykloje patyčios“, – tv3.lt pasakoja D. Janulis.
Atrodytų, kad paprasčiausia išeitis – prisijungti prie paskyros ir vaizdo įrašą ištrinti. Tačiau mergaitė jau buvo pamiršusi slaptažodį, todėl pati į savo paskyrą patekti nebegalėjo.
Apie įrašą buvo pranešta „YouTube“, bet platforma iš pradžių jo šalinti nesutiko. Pačiame vaizdo įraše nebuvo matyti nieko, kas aiškiai pažeistų jos taisykles. Tai yra, „YouTube“ matė tik patį įrašą, bet ne jo sukeltas patyčias mokykloje.
„Jie, žiūrėdami tą vaizdo įrašą, nieko blogo nerado. Be konteksto, nežinant visos istorijos, jie atsisakė pašalinti. Tada kreipėsi į mus. Mes irgi prisidėjome prie šito, bandydami išaiškinti „YouTube“ kontekstą, kas čia yra blogai. Tą vaizdo įrašą galiausiai pavyko pašalinti“, – pasakoja RRT atstovas.
Pamiršta paskyra gali priminti apie save po kelerių metų
Pasak D. Janulio, tai nėra vienos mergaitės problema. Mažesni vaikai dažnai susikuria paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose, tačiau neišsaugo slaptažodžių ir neprisimena, kokį elektroninio pašto adresą nurodė.
Vaikas gali paskelbti keletą vaizdo įrašų, vėliau susikurti kitą paskyrą ir senąją visiškai pamiršti. Tačiau tai nereiškia, kad kartu dingsta ir jo įkeltas turinys.
„Dažnai pas juos nutinka, kad jie prikelia turinio, pamiršta slaptažodį, ir tos paskyros gyvuoja socialiniuose tinkluose amžinai. Bėda nutinka tada, kai kas nors aptinka kad ir po metų, kad ir po kelių, ir prasideda kibernetinės patyčios.
Ištrinti tų paskyrų praktiškai neįmanoma, nes nieko draudžiamo vizualiai nėra. Tai vėlgi reikia aiškinti kontekstą socialiniam tinklui, įdėti daug įdirbio. Dažnai mažieji net nesupranta, kaip veikia socialiniai tinklai“, – įspėja pašnekovas.
Paskyrą paprastai galima atkurti gavus kodą telefonu arba naudojant atsarginį elektroninio pašto adresą. Tačiau vaikai neretai nežino, kokį telefono numerį ar paštą nurodė kurdami paskyrą. Tokiu atveju ištrinti seną nuotrauką ar vaizdo įrašą tampa gerokai sunkiau – net jeigu turinį kadaise paskelbė pats vaikas.
Svetimos nuotraukos ir vaizdo įrašai – kasdienė problema
RRT sulaukia ir daug pranešimų apie kitų žmonių be leidimo paviešintas nuotraukas bei vaizdo įrašus. Dažnai mokiniai vieni kitus nufilmuoja ar nufotografuoja mokykloje ir medžiagą iš karto įkelia į socialinius tinklus.
Toks turinys nebūtinai būna draudžiamas. Tačiau jame matomas žmogus gali visai nenorėti, kad jo nuotrauka ar vaizdo įrašas būtų viešas.
„Kasdien gauname tokios informacijos – vaikai mokykloje nufilmuoja, nufotografuoja, iš karto deda į socialinius tinklus. Tokių gauname tikrai daug ir stengiamės padėti, bet tikrai srautas yra didelis“, – pasakoja D. Janulis.
Jaunesni vaikai dažnai dar nesupranta, kur reikėtų kreiptis ir kaip paaiškinti, kodėl konkretų turinį reikia pašalinti. Tokiais atvejais jiems padėti gali tėvai, globėjai arba mokyklos socialinis pedagogas.
Kodėl mygtuko „Pranešti“ kartais neužtenka?
Socialiniai tinklai turi mygtuką, kuriuo galima pranešti apie netinkamą turinį. Vis dėlto, jeigu nuotraukoje ar vaizdo įraše nėra aiškaus taisyklių pažeidimo, toks pranešimas gali būti atmestas. Taip nutiko ir šiuo atveju. „YouTube“ nematė mokykloje vykstančių patyčių, todėl iš pradžių neturėjo aiškaus pagrindo įrašo pašalinti.
Socialinis tinklas pats negali žinoti, ar nuotraukoje arba vaizdo įraše matomas žmogus sutiko, kad jo atvaizdas būtų paskelbtas. Dėl to tokiais atvejais reikia ieškoti atskiros formos, skirtos pranešti apie be sutikimo paviešintą asmeninę informaciją.
Gali tekti įrodyti, kad dėl pašalinimo kreipiasi būtent nuotraukoje ar vaizdo įraše matomas žmogus.
„Bet blogiausia yra ta vieta, kad turi kreiptis pats naudotojas, nes socialinis tinklas dažnai prašo įrodyti savo tapatybę. Socialinis tinklas irgi negali žinoti, kas prašo pašalinti tą nuotrauką“, – aiškina pašnekovas.
D. Janulio teigimu, jeigu vaikas yra vyresnis nei 13 metų, jis gali kreiptis pats. Jeigu jaunesnis, tai turėtų padaryti jo tėvai arba globėjai. RRT ne visada gali užpildyti prašymą už patį žmogų, tačiau specialistai gali parodyti, kur kreiptis, kokią formą pasirinkti ir kokią informaciją joje pateikti.
Pašalinimas gali užtrukti ir savaitę
Net tinkamai užpildžius prašymą nereikėtų tikėtis, kad nuotrauka ar vaizdo įrašas dings tą pačią minutę. Socialiniam tinklui dar reikia įvertinti pateiktą informaciją.
„Priklauso, kiek vaikas ar suaugęs pateikia informacijos, turi kantrybės pildyti formą, laukti, nes ten neįvyksta per 10–15 minučių. Socialiniai tinklai kartais ir kelias dienas, esame matę, kad ir iki savaitės reaguoja“, – nurodo RRT atstovas.
Dėl to svarbu nelaukti ir apie nepageidaujamą turinį pranešti kuo greičiau. Mat paskelbti svetimą nuotrauką ar vaizdo įrašą užtenka kelių akimirkų, tačiau norint jį pašalinti gali prireikti gerokai daugiau pastangų.
„Iš principo įdėti nuotrauką kito asmens yra žymiai greičiau, žymiai paprasčiau, žymiai lengviau negu ją pašalinti. Kaip ir su paskyros ištrinimu – bent jau, pavyzdžiui, „Facebook“, „Instagram“ sako, tu dar mėnesį gal pagalvok. Taip, po mėnesio ištrinsime tavo paskyrą“, – juokiasi D. Janulis.
Tėvams pataria žinoti, kokias paskyras turi vaikas
Kad senas įrašas po kelerių metų netaptų nemalonia staigmena, tėvams verta žinoti, kokiuose socialiniuose tinkluose vaikas turi paskyras. Taip pat svarbu patikrinti, ar prie jų pridėtas veikiantis telefono numeris arba elektroninio pašto adresas, kuriuo prireikus būtų galima atkurti slaptažodį.
„Swedbank“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, apie saugumą internete su vaikais bent kartą per mėnesį kalbasi 59 proc. tėvų. Į šiuos klausimus atsakė 288 mokyklinio amžiaus vaikų turintys žmonės.
RRT specialistas pabrėžia, kad atsakomybės už vaiko saugumą internete nereikėtų palikti vien mokyklai ar interneto paslaugų teikėjui.
„Manau, kad tėvai atsakingi už vaikų saugumą internete. Daug kas galvoja, kad čia interneto paslaugų teikėjas, kadangi jis internetą teikia, gali būti atsakingas. Mokytojai mokykloje turi būti atsakingi. Tai turbūt, mano nuomone, tėvai yra atsakingi, ką veikia jų vaikai internete. Tai jie turi tą kontroliuoti, kalbėti su vaikais, žinoti, ką jų vaikai veikia internete“, – sako pašnekovas.
Jeigu viešai paskelbtos nuotraukos ar vaizdo įrašo nepavyksta pašalinti, pagalbos galima kreiptis į RRT interneto karštąją liniją svarusinternetas.lt. Joje apie neteisėtą, draudžiamą arba nepilnamečiams žalingą turinį galima pranešti ir anonimiškai.
Tačiau, anot eksperto, prieš ką nors paskelbiant internete verta pagalvoti ne tik apie tai, kas įrašą pamatys šiuo metu, bet ir kas jį gali atrasti po metų ar dar vėliau.
