Bendruomeninis judėjimas Panevėžyje įgavo pagreitį. Net trys šiaurinės miesto dalies bendruomenės – Rožyno, Liekupio ir Gamtininkų – stojo į kovą prieš valdžios užmojus per miegamąjį rajoną tiesti keturių juostų magistralinį kelią, per kurį būtų gabenamas atominės jėgainės reaktorius.
Įsikūrė dėl aplinkkelio
Tik šiais metais įregistruotos Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenės pirmininkas Egidijus Pribušauskas „Sekundei“ teigė, kad jis pats asmeniškai vakar miesto Savivaldybei įteikė kreipimąsi, pasirašytą visų trijų Rožyno seniūnaitijos bendruomenių, kuriuo prašoma valdžios neignoruoti panevėžiečių siūlymų.
Miesto Savivaldybė, pasak pirmininko, apie magistralinio kelio tiesimą per tankiai apgyvendintą rajoną privalėjo informuoti bendruomenę, surengti šiuo klausimu diskusiją. Deja, kol kas visi sprendimai priimami už uždarų durų.
„Visos trys bendruomenės buvome priverstos pasirašyti kreipimąsi dėl aplinkkelio. Pagal Vietos savivaldos įstatymą apie tokį projektą visuomenė turėjo būti tinkamai informuota, kviečiama į diskusiją. O dabar į neva kažkur paskelbtą susirinkimą su plano rengėjais bendruomenės nebuvo pakviestos. Mes sieksime, kad būtų suorganizuotas viešas susirinkimas“, – teigė E. Pribušauskas.
Jeigu valdžia ir toliau ignoruos vietos gyventojų nuomonę, neatmetama galimybė kreiptis ir į teismą.
Pasak Gamtininkų bendruomenės pirmininko, ši bendruomenė pirmiausia ir buvo sukurta tam, kad tinkamai būtų apginti gyventojų interesai ir magistralinis kelias neperskrostų gyvenamųjų namų kvartalo.
„Jeigu atsirastų toks kelias, mes būtume įkalinti kaip indėnai rezervate. Todėl turime stiprinti savo pozicijas. Viena bendruomenė – ne karys, o trys – jau ataka. Kuo daugiau bendruomenių, tuo mes stipresni. Valdžia mūsų nenori klausyti, bet tikiu, kad visi bendrai galime pasiekti kompromisą“, – vylėsi E. Pribušauskas.
Palikti nežinomybėje
Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė džiaugiasi, kad gyventojai darosi bendruomeniškesni ir stoja į kovą už savo teises ir orų gyvenimą. Rožyno mikrorajone veikia net trys bendruomenės, kurios ne tik švenčia kartu įvairias šventes, bet ir suremia pečius dėl bendro tikslo.
„Džiugu, kad bendruomeninis judėjimas įsisiūbuoja. Į vieną krūvą suburti visus gyventojus gana sudėtinga, todėl ir veikia ne viena bendruomenė. Susivienijus ir bendrą tikslą lengviau pasiekti. Juk visose trijose bendruomenėse – tie patys gyventojai, jau prieš šešerius metus stoję po ta pačia vėliava. Ar miestui reikalinga tokia baisybė, kviesčiau pasvarstyti visus panevėžiečius“, – sakė R. Šerplienė.
Rožyno bendruomenė ne kartą kreipėsi į miesto valdžią, Tarybos narius, tačiau kol kas – jokio aiškaus atsakymo. Pasak R. Šerplienės, visi aplinkui tik kalba, kad kelias bus, o kur ir koks – lieka neaišku.
„Jau šešti metai, kai kalbama apie magistralinio kelio tiesimą per Rožyną. Jau pati pradedu abejoti, ar bus priimtas gyventojams palankus sprendimas, nes aplinkui tik kalbama, kad kelias bus. Iš pradžių žadėjo, kad bus dviejų eismo juostų kelias, o dabar – atominis kelias.
O kas už mūsų ir mūsų vaikų, anūkų sveikatą pakovos? Kas gali garantuoti, kad ten, kur dabar žaidžia vaikai, nebus vežamos atominės atliekos?“ – baiminosi Rožyno bendruomenės pirmininkė.
Jos manymu, už viso grandiozinio ir miestui žalingo projekto kyšo kažkieno nematomos ausys, nes gyventojų siūlymai yra visiškai ignoruojami. Juk jau 2008 m. buvo skirta pinigų parengti alternatyvų kelio projektą, tačiau atsitiko taip, kad neliko nei pinigų, nei projekto.
„Mes nesiūlome atsisakyti kelio, mes tik siūlome jį tiesti šiek tiek toliau, iškelti į tuščią teritoriją. Nors tai šiek tiek brangesnis projektas, tačiau nebūtų pažeistos Rožyno gyventojų teisės“, – sakė R. Šerplienė.
Ieško pigesnio varianto
Pirminiais duomenimis, kol kas maršruto reaktoriui rengėjai bendrovė „Sweco Lietuva“ atominius išbandymus yra numačiusi arterinėms Panevėžio gatvėms.
Reaktorių į Aukštaitijos sostinę numatyta įvežti J. Janonio arba Pušaloto gatvėmis, toliau trasa driektųsi S. Kerbedžio g. iki sankirtos su Smėlynės g., po to – į Paliūniškio g., Paliūniškio kaimo link.
Toks planas Savivaldybę galėtų įstumti į finansinę duobę. Mat tam reikėtų rekonstruoti 5,1 km gatvių – pertvarkyti S. Kerbedžio, J. Janonio, Smėlynės gatves, išmontuoti 60 apšvietimo stulpų, iškirsti apie 100 medžių, gerokai praplatinti Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryžą, sustiprinti po gatvėmis nutiestas šilumos trasas. Tai galėtų kainuoti apie 23 mln. Lt. Pervežus krovinį visą infrastruktūrą reikėtų vėl atkurti.
Kita išeitis – už valstybės lėšas per Rožyną nutiesti miesto planuose jau seniai numatytą Jurginų gatvę ir ja pervežti atominį reaktorių.
Taip ir lėšų būtų sutaupyta, ir miestas turėtų naujai grįstą gatvę, tai leistų pagerinti susisiekimą su šiaurine dalimi ir sumažintų transporto srautus per centrą.
Lina DRANSEIKAITĖ
