Apklausos duomenimis, 58 proc. gyventojų nurodė, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus degalų kainoms, jie savo automobilio naudojimo įpročių nepakeitė. Tačiau 26 proc. teigia asmeninį automobilį naudojantys rečiau, 6 proc. įsigijo degalų atsargai, o 12 proc. sako, kad situacija jiems netaikoma arba sunku ją įvertinti.
Tarp gyventojų, kurie pradėjo rečiau naudotis automobiliu, labiausiai išsiskiria 18–29 metų amžiaus grupė ir studentai. Taip pat ši tendencija labiau pastebima tarp Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskričių gyventojų.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad pusė apklaustųjų, kurie teigė, jog sumažino automobilių naudojimą, priklauso žemiausių pajamų grupei, kur vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui nesiekia 150 eurų.
„Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai pirmieji reaguoja į degalų kainų šuolius, nes jų finansinis atsparumas yra mažesnis – bet koks kainų padidėjimas tiesiogiai atsispindi jų kasdienėse išlaidose. Tokiuose namų ūkiuose degalai sudaro didesnę biudžeto dalį, todėl natūralu, kad žmonės pradeda riboti keliones ar rečiau naudoti automobilį“, – pranešime teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tuo metu tarp įpročių nekeičiančių gyventojų dominuoja vyresni, 30–59 metų respondentai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose bei gaunantys aukštesnes pajamas. Tyrimo duomenimis, 68 proc. lietuvių, teigusių, kad jų įpročiai nepasikeitė, priklauso aukštesnių pajamų grupei, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1,5 tūkst. eurų.
A. Izgorodinas pabrėžia, kad degalų kainų pokyčiai šiuo metu išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių tiesiogiai paveikti gyventojų vartojimo sprendimus artimiausiais mėnesiais.
Šių metų kovo mėnesį „Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
