Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst. daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti iki 1993 m.
Tačiau, kaip sako ministerijos atstovai, nepakankama jų priežiūra lėmė tai, kad senesnių daugiabučių balkonai yra apgriuvę, o dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami gyventojų butai.
„Techniškai netvarkingi daugiabučiai namai kelia grėsmę juose gyvenantiems žmonėms, jų turtui ir jų aplinkai, todėl svarbu imtis veiksmingų priemonių jų atnaujinimui paskatinti, ir ne tik juos renovuojant, bet ir nuolat prižiūrint ir atnaujinant pagal privalomuosius reikalavimus“, – anksčiau sakė aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas.
Mokestinis pokytis palies daugelį daugiabučių gyventojų
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė naujienų portalui tv3.lt yra teigusi, kad daugiabučių namų nuolatinei techninei priežiūrai (pagal privalomuosius reikalavimus) skiriamų lėšų trūksta. O minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas nekeistas jau 10 metų.
„Lietuvoje yra labai daug senos statybos daugiabučių namų, kurie reikalauja įvairių remonto darbų, pavyzdžiui, pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir t. t.
Alytuje yra daugiau kaip 500 daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m. Šie pakeitimai palies visus daugiabučius namus (ne tik tuos, kurie pastatyti iki 1993 m.)“, – paaiškino pašnekovė.
Bendrovės „Civinity“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas paaiškino, ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę.
Kaip teigiama spaudos pranešime, iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo gyventojus privalomai kaupti ne mažiau kaip 3 arba 5 centus už kv. m per mėnesį, priklausomai nuo pastato dydžio.
Pagal naująją tvarką šis minimalus tarifas didinamas iki 9 arba 11,5 centų už kv. m. Mažesnis tarifas taikomas didesniems nei 3 000 kv. m ploto daugiabučiams, o didesnis – mažesniems nei 3 000 kv. m pastatams.
Pasak bendrovės specialisto, standartinis penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis dažniausiai sudaro apie 3 000 kv. m bendrojo ploto. Jei penkiaaukštyje yra daugiau nei keturios laiptinės – tikėtina, kad jo plotas viršija šią ribą.
„Pavyzdžiui, jeigu gyvenama 50 kv. m ploto bute standartiniame penkiaaukštyje su keturiomis laiptinėmis, iki šiol į kaupiamąjį fondą buvo mokama apie 2,5 eurų per mėnesį. Nuo liepos ši suma didėja iki maždaug 5,75 eurų per mėnesį“, – skaičiuoja G. Stanišauskas.
Nors dėl šio pakeitimo daugiabučių gyventojų sąskaitos išaugs keliais eurais per mėnesį, anot specialisto, dalis žmonių tai gali sutikti nepalankiai. Iki šiol gyventojai turėjo teisę bendru sutarimu nusistatyti didesnį nei minimalų kaupiamosios įmokos tarifą, tačiau tokie atvejai buvo reti – dažniau išimtis nei taisyklė.
Svarbu suprasti, kad padidėjusi įmoka nėra papildomas mokestis „į niekur“. Tai – ilgalaikė investicija į gyvenamosios aplinkos kokybę. Kaupiamosios lėšos skiriamos tam, kad atsiradus poreikiui būtų galima finansuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą – nuo stogo, balkonų, fasado iki šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemų.
Pasak G. Stanišausko, šiuo metu valstybė teikia finansinę paramą gyventojams, norintiems atnaujinti savo daugiabučius, tačiau viena iš pagrindinių kliūčių lieka ta pati – trūksta sukauptų lėšų.
„Pavyzdžiui, mažosios renovacijos programa suteikia galimybę atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas, o iki 60 proc. statybos darbų išlaidų kompensuoja valstybė. Deja, neretai projektai neįgyvendinami vien dėl to, kad daugiabutyje nėra sukaupta pakankamai lėšų, o gyventojai nesutinka padengti likusios dalies iš savo kišenės“, – komentuoja specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad net keli papildomi eurai per mėnesį, kai juos moka visi gyventojai, leidžia sukaupti reikšmingas sumas. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis (iki 3 000 kv. m) iki šiol per metus sukaupdavo apie 1080 eurų, tai po tarifo padidinimo ši suma išaugs iki 3240 eurų.
„Už tokią sumą jau galima atlikti svarbius priežiūros darbus, pavyzdžiui, laiptinės apšvietimo atnaujinimą ar stogo dangos remontą. O kaupus lėšas penkerius metus, galima būtų įgyvendinti ir reikšmingesnius darbus – keisti šilumos punktą, renovuoti vamzdynus ar net pradėti fasado atnaujinimą“, – sako G. Stanišauskas.
Bendrovės atstovo teigimu, kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos ne tik planiniams, bet ir brangiems avariniams darbams, pavyzdžiui, trūkus magistraliniams vamzdžiams ar esant būtinybei atlikti sudėtingus grunto kasimo darbus. Tokie gedimai reikalauja skubių sprendimų ir dažnai susiję su didelėmis išlaidomis.
Iki šiol daugelis gyventojų susidurdavo su nemalonia realybe: įvykus avarijai, visos išlaidos tekdavo patiems gyventojams, nes bendras kaupiamasis fondas buvo nepakankamas arba jo apskritai nebuvo. Tai dažnai sukeldavo ginčus, delsimą ir dar didesnius nuostolius.
Padidintas kaupiamasis tarifas padės išvengti tokių situacijų – lėšos bus sukauptos iš anksto, todėl gedimus bus galima šalinti greičiau ir efektyviau, nesudarant gyventojams papildomos finansinės naštos.
Suskaičiavo, kiek per mėnesį teks sumokėti
Aplinkos ministerijos atstovai taip pat pateikė skaičiavimus, kiek sumokėtų butų savininkai, kai kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais.
Jų teigimu, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 euro per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 euro per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 euro per mėnesį arba 2,5 euro per mėnesį).
„Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 eurų per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 eurų per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 eurų per mėn. arba 150 eurų per mėn.), per metus – 3 240 eurų arba 4 080 eurų (šiuo metu atitinkamai 1 080 eurų arba 1 800 eurų)“, – skaičiavo ministerija.
Be to, visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 euro už kv. m. per mėnesį.
Sukaupti pinigai, pasak ministerijos atstovų, bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Daugelis daugiabučio gyventojų piktinosi, kad anksčiau stogo dangos keitimas (dvigubai pigiau) dabar kainavo dvigubai daugiau, pav 37 kv.m. butas privalėjo sumokėti 430 eurų, kiti didesni butai mokėjo po 600 ir daugiau.
Iš kur jie traukia rangovus, kurie prigalvoja tokias kainas, neaaišku.
Ir taip nuolat. Pavasarį pasibaigus šildymui kaip pradeda civinytis prigalvoti naujų darbų už milžiniškas sumas, neklausdamas gyventojų, ar jie turėti kuo sumokėti, ar jie sutinka su darbais ar tie darbai reikalingi, taip ir nesibaigia jų fantazijos iki rudens.
Gal todėl jų pelno ataskaitose puikuojasi milžiniški pelnai. Pasidomėkit kokie...
