Už minėtas įstatymo pataisas balsavo visi 120 Seimo narių.
Priimtą įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas. Jis pradės galioti nuo kitų metų pradžios, tad už sausio mėnesį atlyginimo suma jau bus kitokia.
Kas nenusipelnė daugiau pinigų
Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis, tuo mažiau gyventojų pajamų mokesčio reikia sumokėti ir tuo didesnė suma žmogui lieka į rankas.
Iki šiol NPD buvo susietas su minimaliąja mėnesine alga (MMA). Jeigu ši didėdavo, tai dėl įstatyme nustatytos formulės didesnę sumą pinigų į rankas gaudavo ne tik minimumą, bet ir kiek daugiau uždirbantys gyventojai.
Tačiau nuo kitų metų ministerija siūlo NPD skaičiavimą sieti ne su kintančia MMA, o su konkrečia pinigų suma – tai yra 642 eurais.
Taigi, nors planuojama, kad kitąmet MMA didės būtent nuo 642 eurų iki 730 eurų, nė vienas žmogus, uždirbantis 1678 eurų ant popieriaus arba apie 1058 eurų į rankas, to nepajus.
Jeigu įstatyme nebūtų įrašyta suma eurais, o būtų palikta dabartinė formulė, šimtai tūkstančių gyventojų gautų keliais ar keliolika eurų daugiau dėl to, kad kasmetinio MMA padidėjimo.
„Sodros“ duomenimis, tokių gyventojų yra apie 300 tūkst. Taigi, tiek žmonių negaus nė euro daugiau, nors gautų, jeigu nebūtų priimtas Finansų ministerijos siūlomas pakeitimas, tą patį dydį skaičiuoti dviem skirtingais būdais.
Rytiniame Seimo posėdyje finansų ministrė Gintarė džiaugėsi, kaip keičiamas NPD ir kiek dėl to išloš Lietuvos darbuotojų.
„Statistikos departamento duomenimis, iki 1 vidutinio darbo užmokesčio uždirba 73 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai reiškia kad šis pokytis prisidės prie 3/4 Lietuvos dirbančiųjų didesnių pajamų“, – kalbėjo ministrė.
Vis dėlto Statistikos departamentas portalą tv3.lt informavo, kad iki vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba ne 3/4, o 65,6 proc., arba 2/3 darbuotojų.
Be kita ko, įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio didinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 arba 690 eurų.
Dvi formulės nereikalingos?
Prieš kurį laiką komentuodama NPD apskaičiavimo tvarką Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad ją neramina minėto dydžio skaičiavimas pagal dvi skirtingas formules.
„Pirmiausia tai yra sudėtingesnis skaičiavimas, ne visi gyventojai supranta, kaip apskaičiuojamas jų darbo užmokestis. Tad dvi NPD skaičiavimo formulės tikrai neprisideda prie žmonių finansinio raštingumo. Sunkumų apskaičiuojant gal ir nebus, bet bus sudėtinga žmonėms paaiškinti, kodėl jų atlyginimui apskaičiuoti naudojama tam tikra NPD formulė.
Be to, tie žmonės, kurie daugiausiai sumoka mokesčių, t. y. vidutinį darbo užmokestį, 1678 eurus ant popieriaus gaunantys gyventojai neturi perteklinių pajamų ir turto. Jie viską išleidžia. Tai yra gyventojai, kurie gali legaliai patenkinti savo poreikius. Jie perka legalius degalus, tabako gaminius, alkoholį. Jie perka prekes parduotuvėse ir moka pridėtinės vertės mokestį (PVM). O gyventojai, kurie uždirba mažiau, ko gero, ne viską gali legaliai įsigyti, jie sumoka mažiau mokesčių“, – komentavo D. Čibirienė.
Ji pastebi, kad iš antrosios NPD skaičiavimo formulės dingsta kintamas minimaliosios mėnesinės algos dydis.
„Iki šiol NPD formulėje minimai alga buvo kintamas dydis (t.y. ne konkretus skaičius eurais, – red. past.). Jeigu MMA didėdavo, didėdavo ir NPD. Tokiu atveju žmogus gaudavo daugiau pinigų, nes didėjo pajamų dalis, neapmokestinta pajamų mokesčiu.
Dabar MMA išbraukiama iš formulės tiems asmenims, kurių pajamos viršija 1678 eurus. Kodėl norima nuskriausti šiuo žmones? Jeigu lyginsime 2021 ir 2022 metus, matysime, kad šie gyventojai efekto nepajus, jiems liks viskas kaip buvę. Tačiau jeigu ta formulė būtų nejudinama, jie būtų gavę daugiau, nes MMA didėtų. NPD irgi būtų buvęs didesnis, o dabar jis fiksuotas ir siekia 642 eurus. Tai yra 2021 metų MMA ir neaišku, kiek metų bus laikomas šis dydis, ar jis keisis“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.
