Pasaulinis mikrofinansų centras (CGAP) skatina telekomunikacijų paslaugų tiekėjus, finansų institucijas ir vyriausybes skatinti neturtingų žmonių prieigą prie finansinių paslaugų mažiau išsivysčiusiose rinkose.
Ekspertų teigimu, dėl dabartinės ekonominės situacijos poreikis turėti saugias alternatyvas gryniesiems pinigams darosi dar svarbesnis.
„Finansinė krizė negali reikšti inovacijos pabaigos. Kai kurios iš didžiausių praėjusio amžiaus naujovių – kišeninis skaičiuotuvas, televizija, internetas – buvo sukurti ekonominių sunkumų laikotarpiu“, - sakė Elizabeth Littlefield, CGAP generalinė direktorė.
Didžiausios sėkmės iki šiol susilaukė mobiliosios bankininkystės projektas M-PESA Kenijoje, siūlantis 45 procentais pigesnes pervedimo paslaugas nei kiti. CGAP apklausos duomenimis, 83 proc. vartotojų, jei neturėtų galimybės naudotis tokia sistema, jiems būtų kur kas sunkiau.
Nors šie skaičiai drąsina, CGAP pasauliniu mastu pamatė, kad iki šiol mobilioji bankininkystė dar turi pasiekti visą pajėgumą. Mažiau nei vienas iš dešimties mobiliosios bankininkystės klientų yra neturtingi, iki tol nesinaudoję bankininkyste ir daro kažką daugiau nei mokėjimai ar pavedimai.
"Mobilioji bankininkystė gali būti daugiau nei paprastųjų banko paslaugų sąskaitos, pasiūlyti sistemą, patenkinsiančią neturtingų žmonių poreikius. Sąlygos palankios, kad mobilioji bankininkystė pakeistų tai, kaip žmonės gauna banko paslaugas augančiose rinkose“, - įsitikinusi E.Littlefield.
CGAP prognozuoja, kad 150 milijonų neturtingų žmonių pasaulyje, kurie gauna nuolatines socialines išmokas iš savo valstybių. Mažiau nei 25 procentai tokių žmonių gauna savo pašalpą į banko sąskaitą, kur jie galėtų taupyti, vykdyti mokėjimus, kaupti lėšas.
„Tokie mokėjimai galėtų būti vykdomi naudojantis įmagnetintomis kortelėmis, susietomis su banko sąskaita arba mobiliuoju telefonu. Tai reikštų, kad pašalpų gavėjai įgytų prieigą prie viso spektro vertingų paslaugų, tokių kaip kaupiamosios sąskaitos“, - sakė E.Littlefield.
