Nemuno deltos regioninis parkas sulaukia vis daugiau turistų iš Europos. Į šį unikalų gamtos kampelį juos pritraukia ir pradėtos puoselėti senovinės žvejybos tradicijos bei pramoginė žvejyba.
Beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų Nemuno Deltos regioniniame parke daug lankytinų vietų, tačiau labiausiai turistus vilioja išvykos laivu nuo Mingės kaimo Atmatos, Skirvytės upėmis Kuršių marių link. O dar Rusnės sala, apsupta mažų atšakų tinklu, lagūninis Krokų Lankos ežeras, senų upių vagos, kanalai ir pelkės.
Pasak vietos gyventojų, verslinė žvejyba apmirusi, daugelis žvejų perėjo į turistinę pramoginę žvejybą, tam pritaikydami savo laivelius. Tai paskatino ir Europos Sąjungos (ES) skirta parama už žvejybos laivų pasitraukimą iš verslo. Krašte pradėtos puoselėti senovinės žvejybos tradicijos.
Laivo kapitonas Stasys Budvytis sako, kad norinčių savaitgalį praleisti Kuršių mariose kasmet daugėja.
„Žvejai važiuoja pažvejoti, o kiti žmonės daugiausiai leidžiasi į pažintines keliones arba ekskursijas. Dabar madinga rengti jubiliejus, vestuves, krikštynas ant laivų“, – teigia kapitonas.
Krokų Lanka priklauso draustiniui ir žvejoti čia draudžiama, tad kapitonui tenka drausminti besidžiaugiančius geru laimikiu.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad su turizmo srautais iškilo ir kitų problemų: dažnai poilsiaujama draudžiamose vietose,o po savaitgalių jos tampa šiukšlynais.
„Mes, miškininkai, juokaujame: važiuoji, matai, kad poilsiauja žmonės. Tada sustoji, pasižiūri, poilsiautojai tave pamato, tada gali būti garantuotas, kad kitą dieną šiukšlių nebus. Bet jeigu jie nematė pareigūnų, miškininkų, kurie prižiūri, tai galvoja, kad gali elgtis kaip nori“, – sako Kintų girininko pavaduotoja Dalia Barkauskienė.
Prieš porą metų Lietuvos turizmo traukos vietove išrinktame Nemuno deltos regioniniame parke šiltomis vasaros dienomis į pažintines keliones laiveliais išplaukia beveik šimtas organizuotų ir pavienių turistinių grupių.
Zina PAŠKEVIČIENĖ
