Į naujienų portalą kreipėsi gyventojas Adomas. Jis pasakojo, kad turėjo pokalbį su VMI atstovais dėl sau rūpimų klausimų.
Nepaisant to, bekalbant paaiškėjo, kad VMI duomenimis, pernai vyras buvo įdarbintas Šveicarijoje veikiančioje įmonėje „Ova IVF Clinic Zurich“. Esą jis ten buvo ūkio darbuotojas.
„VMI net nurodė, kad man buvo išmokėtas 2 400 eurų atlygis“, – priduria Adomas.
Pats gyventojas dalijasi, kad turi sunkią negalią, didžiąją laiko dalį praleidžia gydymo įstaigose, o namuose jam tvarkytis padeda atvykstanti slaugos darbuotoja.
„Dėl negalios aš jau trejus metus nedirbu, o paskutinį savo darbo užmokestį esu gavęs 2023 m.“ – sako jis.
Anot Adomo, jis, kartu su VMI specialistais, sutikrino asmens duomenis, tačiau vis tiek buvo patvirtinta, kad kalba sukasi apie jį.
„Formaliai net užimtumo tarnybai nepriklausau. Kaip čia išvis gali taip būti, kad esu įdarbintas kitoje šalyje ir dar tuo laiku, kai jau turėjau negalią ir gulėjau ligoninėje?“ – svarsto gyventojas.
Negali dirbti prieš savo valią
VMI atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jie su gyventoju pasidalijo turimais duomenimis, tačiau daugiau kalbėti apie situaciją negali.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai taip pat pridūrė, kad komentuoti konkretų atvejį ar vertinti asmens nurodytų faktinių aplinkybių negali, kai nėra reikšmingų duomenų ir neatliktas tyrimas.
„Bendrai pažymėtina, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuris sudaromas laisva abiejų šalių valia. Darbo santykiai atsiranda darbo sutarties pagrindu, o darbo sutarties šalys turi susitarti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
Darbuotojas negali būti įdarbinamas prieš savo valią ar jam nežinant“, – aiškina VDI atstovai.
Anot jų, jeigu asmuo mano, kad jo vardu darbo sutartis buvo sudaryta be jo žinios ar sutikimo, kad buvo neteisėtai panaudoti jo asmens duomenys arba pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo darbo santykius, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių aplinkybių ištyrimo.
„VDI netiria galimo dokumentų klastojimo, neteisėto asmens duomenų panaudojimo ar kitų galimų nusikalstamų veikų. Dėl to, jei asmuo mano, kad galėjo būti padaryta tokio pobūdžio veika, jis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – išskiria specialistai.
Tuo metu, jei manoma, kad buvo pažeistos teisės į asmens duomenų apsaugą, reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Tokiu atveju, kai asmuo nustato, kad apie jį įvairių institucijų registruose yra pateikti duomenys, kurie, jo manymu, neatitinka tikrovės, pirmiausiai specialistai rekomenduoja kreiptis į instituciją, tvarkančią atitinkamą registrą ar duomenų bazę.
Šiuo būdu galima siekti išsiaiškinti duomenų kilmę, jų teikimo pagrindą ir jam esant, inicijuoti neteisingų duomenų ištaisymą.
Neatitikimą reikia išaiškinti
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Diana Laura Ločinska komentuoja, kad įprastai VMI remiasi remiasi kitų valstybių mokesčių administratorių pateiktais duomenimis preziumuodama jų teisingumą, bet tai nereiškia, kad duomenys negali būti ginčijami ir tikslinami.
„Netikslumas iš užsienio šalies perduotuose duomenyse gali įsivelti dėl techninės ar žmogiškosios klaidos (kai, pavyzdžiui, neteisingai identifikuojamas asmuo), taip pat ir dėl neteisėto asmens duomenų panaudojimo (asmens tapatybės vagystės) ar kitų priežasčių“, – aiškina teisininkė.
Pasak jos, jei gyventojas teigia, kad dėl negalios kelerius pastaruosius metus nedirbo, o VMI turimi duomenys rodo, kad pernai jis buvo įdarbintas užsienyje ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, akivaizdu, kad yra duomenų neatitikimas, kurį reikia išsiaiškinti.
Atsako, ką daryti
D. L. Ločinska dalijasi, kad dėl duomenų patikslinimo gyventojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į VMI ir pateikti visus turimus įrodymus, kad 2025-aisiais nedirbo, buvo gydomas gydymo įstaigose ir objektyviai negalėjo atlikti darbo funkcijų.
„Taip pat jis turėtų pateikti banko sąskaitų išrašus už 2025 m., pagrindžiančius, kad iš minėtos įmonės jam nebuvo atlikti mokėjimai, o pragyvenimo išlaidos buvo patirtos tik Lietuvoje“, – pažymi specialistė.
Jai pritaria ir advokatų kontoros „Widen“ vadovaujantis partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas dr. Tomas Bagdanskis.
„Jei žmogus faktiškai nedirbo, neturėtų būti ir pajamų, tačiau šiuo atveju reiktų aiškintis, ar tai klaida, o galbūt iš tikro gali būti priskaičiuotos pajamos, kai darbuotojas pats nežino už ką.
Pavyzdžiui, gal buvęs darbdavys kaupė atostoginius, o gal buvo papildomos piniginės naudos, kurios buvo taikytos visiems darbuotojams“, – sako jis.
Eksperto teigimu, žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į įmonę, kuri deklaravo apie jo pajamas.
Tuo metu advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė dalijasi, kad vienas iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų yra, kad duomenys būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami.
Jeigu situacijoje figūruotų Europos Sąjungos (ES) šalis, asmuo, manantis, kad VMI duomenys nėra tikslūs ar teisingi, galėtų įgyvendinti savo, kaip duomenų subjekto, teisę reikalauti ištaisyti duomenis, numatytą BDAR straipsnį ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad VMI turimi duomenys yra neteisingi.
